Porinkimine karštine dar nepersirgęs ir spalvotas koalicijas sapnuojantis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis keliasdešimčiai Seimo posėdžių salėje retkarčiais dar pasėdinčių kadenciją šią savaitę baigiančių parlamentarų nusprendė pasiūlyti ratifikuoti ES Konstituciją. Ministras labai nori būti pirmas Briuseliui atraportavęs, kad darbas padarytas.
Ar Lietuvai už tokį uolumą daugiau pinigų iš ES bus skirta? Ar A. Valioniui kokį nors ypatingą postą pasiūlys? Kuo paaiškinti tokį stropumą? Visų pirma netgi nepadoru siūlyti ratifikuoti ES Konstituciją Seimui, kurio didžioji dauguma Lietuvos piliečių valia pasiųsta toliau nuo bet kokių valstybės reikalų. Antra, netgi naujasis Seimas turėtų gerokai palūkėti prieš imdamasis ES Konstitucijos, nes kokie du trečdaliai naujųjų parlamentarų turėtų Lietuvos Konstituciją perskaityti, o ES Konstitucijos niekaip negalima šiuo metu laikyti prioritetiniu Lietuvos valstybės klausimu. Iš Europos Sąjungos mūsų neišmes, o būti pirmais ratifikavusiais Konstituciją anaiptol nereikš būti gudriausiais ES, veikiau priešingai.
Iš smulkių sovietinių veikėjų tapę didžiais euroentuziastais kai kurie mūsų politikai niekaip neišauga iš penkmečio planų vykdymo mąstysenos. Planą reikia ne tik įvykdyti, jį reikią įvykdyti pirma laiko ir viršyti. ES Konstitucijoje numatyti pokyčiai įsigalios tik po penkerių metų, nuo 2009 m. lapkričio. Senbuvė Didžioji Britanija dar tik planuoja, kad galbūt referendumas dėl ES Konstitucijos bus rengiamas 2006 m. Neteko girdėti, kad bent viena valstybė ruoštųsi Konstituciją ratifikuoti šiais metais. A. Valionį net erzina naivūs klausimai, ar nereikėtų žmonėms parodyti, kas per daiktas toji ES Konstitucija yra, juolab kad Lietuva prie jos kūrimo prisijungė labai vėlai. Ministras netgi leidžia pasakyti, kad ir Lietuvos Konstituciją mažai kas skaitė, esą čia tokia smulkmenėlė. Bet jeigu ministras bendrautų ne tik su Briuselio biurokratais ir uoliausiais Lietuvos atsivertėliais į Europą, tai pastebėtų, kad Konstitucija Europoje turi kur kas daugiau kritikų nei šalininkų, o jos likimas, švelniai tariant, nėra užtikrintas.
Prieš mažiau nei pusantrų metų įtakingo britų savaitraščio viršelyje buvo pavaizduota šiukšlių dėžė, kurioje sumesti suplėšyto ES Konstitucijos projekto puslapiai. Viršuje buvo užrašas: “Kur dėti naująją Europos Konstituciją”. Panašiai ir dabar ją vertina nemaža dalis Europos žiniasklaidos ir Briuselio neišlaikomų ekspertų. Konstitucija nėra labai bendros buvimo Europos Bendrijoje taisyklės, tai veikiau smulkmeniškai surašyti nurodymai - nuo mokesčių dydžių iki streikų organizavimo, nuo bendro himno iki būstų statybos.
Juk ES Konstitucija - tai 800 puslapių, ir galime palyginti: JAV Konstitucija - vos keliasdešimties puslapių. Kiek laiko skaitome tokios apimties knygą? O čia nuobodus straipsnių ir skirsnių rinkinys. Pagaliau kada spėta Konstituciją išversti į lietuvių kalbą? Juk ES lyderiai po jos tekstu pasirašė vos prieš dešimtį dienų. Išeitų, kad buvo verčiamas net galutinai nesuderintas tekstas arba siūloma tiesiog ratifikuoti Konstituciją, nesvarbu, kokia kalba ji surašyta. Puikiai žinome, kiek ilgai trunka ES įstatymų vertimas ir suderinimas, kiek daroma klaidų dėl mūsų vertėjų kvalifikacijos, o dabar 800 puslapių jau išversti ir suderinti?
Jeigu ministrui nusipjauti į tai, ką apie ES Konstituciją galvoja Lietuvos žmonės - sakyti, kad balsuodami už narystę ES jie lyg pritarė ir Konstitucijai, tiesiog įžūlu, tai gal vertėtų bent su keliais ekspertais pakalbėti. Su Seimo nariais apie ją kalbėti kol kas tikrai ne laikas, nes pirma bent jos įžangą turėtų perskaityti, o nemažai bent gauti pradines žinias apie pačią ES. Papildomų milijardų už skubėjimą Lietuvai tikrai neduos, o išmesti iš ES už tai, kad vėlai ratifikavome ar išvis neratifikavome Konstitucijos irgi negali, nes to joje ir nenumatyta. Todėl belieka manyti, kad arba ministras turi kažkokių interesų taip skubėdamas, arba jam atėjo laikas ramiai atsisėsti, įkvėpti gryno oro ir gerą istorijos knygą paskaityti.
