Teisininkai kritikuoja Seimo Statute įtvirtintą Prezidento apkaltos procesą ir įspėja, kad gali tekti kartoti apkaltos procesą. Teisės projektų ir tyrimų centras, ištyręs apkaltos valstybės vadovui - Prezidentui - proceso teisinio reguliavimo ypatybes Lietuvos ir kitų šalių teisėje, siūlo Seimui pakeisti Statutą.
Teisininkų teigimu, priėmus sprendimą dėl apkaltos pagal konstitucinės teisės požiūriu abejotinas Seimo Statuto normas, gali prireikti sprendimo kartojimo.
"Ne mažiau kaip penktadalis su apkaltos rezultatu nesutinkančių Seimo narių gali kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Seimo nutarimas, priimtas abejotinų Statuto nuostatų pagrindu, neprieštarauja Konstitucijai. Konstituciniam Teismui nustačius, kad prieštarauja, procesas turėtų būti pakartotas pagal pataisytą Statutą", - sakoma centro išvadose.
Pasak advokato, Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininko Kęstučio Čilinsko, situacija primena praėjusiais metais įvykusius savivaldybių vadovų rinkimus. Tuomet irgi, nepaisant teisininkų įspėjimų, rinkimai vyko pagal konstitucinės teisės požiūriu abejotinas įstatymo normas ir po Konstitucinio Teismo nutarimo reikėjo kartoti rinkimus.
Centro išvadoje nurodoma, kad teisinės valstybės tradicijas turinčiose šalyse apkaltos procesą inicijuoja politikai, tačiau lemiamą žodį turi aukščiausios teisinės institucijos. Siekiant, kad apkaltai nebūtų daroma politinė įtaka, daugelyje valstybių apkaltos proceso metu Prezidento įgaliojimai sustabdomi.
Išvadose tvirtinama, kad kai kurios apkaltą reguliuojančios Lietuvos Seimo Statuto nuostatos nesuderinamos su Lietuvos Konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintais teisinės valstybės principais.
Pavyzdžiui, pagal Statutą, Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Seimo nariai toliau vykdo savo tyrimą šiuo klausimu ir balsuodami "kaltinu", "nekaltinu", gali priimti kitokį nei Konstitucinis Teismas sprendimą dėl kaltumo. Pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo sprendimai yra privalomi visoms valdžios įstaigoms, o Seimas sprendžia tik dėl pašalinimo iš pareigų, o ne dėl kaltumo pažeidus Konstituciją.
"Laikantis Konstitucijos, nebūtų pagrindo dubliuoti Konstitucinio Teismo tyrimo ir vilkinti apkaltą", - pabrėžia teisės ekspertai.
Pagal Statutą Seimas vykdo tardymą, klauso ginčų ir sprendimą dėl apkaltos priima kartu su teisminės valdžios atstovais - Aukščiausiojo Teismo pirmininku ar kitu šio teismo teisėju. Tuo tarpu pagal Konstituciją teisminė valdžia yra atskirta nuo įstatymų leidžiamosios valdžios, todėl Seimas savo Statute negali nustatyti įpareigojimų teisėjams dirbti Seimo posėdžių pirmininkais ir vadovauti tardymui Seime. Pagal Konstituciją Seimas, o ne mišri Aukščiausiojo Teismo atstovų ir Seimo narių institucija, sprendžia nušalinimo nuo pareigų klausimą.
Teisininkų išvadose taip pat kritikuojama Statuto norma, pagal kurią, paskelbus apkaltos proceso pradžią, šio proceso posėdžių metu Seimas dirba pagal baudžiamojo proceso principus ir taisykles.
"Konstitucija nustato, kad Respublikos Prezidento ir aukščiausiųjų teisminės valdžios pareigūnų nušalinimas Seime vyksta pagal Statuto, o ne pagal baudžiamojo proceso reikalavimus. Nei Lietuvos, nei kitų šalių Konstitucijos, nei tarptautinė teisė nenumato, kad parlamentas gali tapti institucija, kurioje pagal baudžiamojo proceso taisykles vyksta tardymas ir ginčai tarp kaltintojų ir advokatų. Vienas iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų - šio proceso depolitizavimas, tuo tarpu Seimo nariai yra valstybės politikai. Ydinga Statuto nuostata sudaro sąlygas nepagrįstai vilkinti apkaltą motyvuojant, kad būtina vykdyti visus formalumus, nustatytus baudžiamajame procese, ir užtikrinamos garantijos, tokiame procese suteikiamos kaltinamajam", - pabrėžia ekspertai.
Teisės projektų ir tyrimų centras siūlo Seimui pakeisti Statutą, atsisakant minėtų ydingų normų.
ELTA
