REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol kas nejuda į priekį Lietuvos ir Latvijos dvišalių santykių giedrą padangę temdančių dviejų įsiskolinimų problemos.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip rašo dienraštis "Kauno diena", lietuviai pripažįsta esantys skolingi kaimyninei valstybei už diplomatinę pagalbą okupacijos metais. Tačiau niekaip nepavyksta sutarti, kaip turėtų būti išspręstas klausimas dėl Lietuvos skolos už okupacijos laikų Latvijos pagalbą išlaikant ambasadą Vašingtone.

REKLAMA

Pernai lapkritį Lietuvos Vyriausybė patvirtino sutarties su Latvija projektą, kuriame pastarajai pasiūlytas 1,5 mln. JAV dolerių atlygis už diplomatinę pagalbą okupacijos metais. Skelbta, kad Latvijos URM teisininkai bei specialistai įvertins lietuvių pasiūlymus ir pateiks atsakymą.

URM sekretorius Darius Jurgelevičius dienraščiui sakė, kad jokių žinių iš Rygos šiuo klausimu kol kas nėra. Tačiau, pasak jo, pirmiausia laukiama Latvijos sutikimo šią Lietuvos skolą anuliuoti, atitinkamai sumažinant Latvijos skolą Lietuvai, susidariusią už sovietiniais metais darytus tarpbankinius įsiskolinimus. Pastaroji skola, lietuvių teigimu, siekia 7 mln. JAV dolerių.

REKLAMA
REKLAMA

"Kiek supratome, pirminė reakcija į šį pasiūlymą buvo neigiama, nes Latvija nenori šitokiu būdu spręsti tų tarpbankinių įsiskolinimų problemos", - tvirtino D.Jurgelevičius.

Tačiau, anot pareigūno, oficialusis Vilnius pripažįsta savo moralinę pareigą grąžinti skolą Latvijai už diplomatinę paramą okupacijos metais, todėl nekvestionuoja šio klausimo ir yra pasiūlęs atitinkamą sutarties projektą.

"Vis dėlto mes norėtume vienu šūviu nušauti du zuikius - išspręsti skolos už ambasadą problemą ir tuo pat metu bent pradėti spręsti tarpbankinių įsiskolinimų klausimą", - teigė URM sekretorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tarpusavio tarpbankinių įsiskolinimų po Sovietų Sąjungos žlugimo liko pas visas buvusias sovietines respublikas. Jų bendra suma siekia maždaug 250 mln. JAV dolerių. Anot D.Jurgelevičiaus, būta įvairių pasiūlymų, kaip šį klausimą išspręsti.

"Pavyzdžiui, kai kas siūlo visoms posovietinėms respublikoms "sumesti" tuos įsiskolinimus į vieną krūvą ir tada pasižiūrėti, kas ir kiek skolingas pagal tarpusavio skolų suprastinimo metodą", - teigė D.Jurgelevičius.

URM sekretorius tikisi, kad dar šiemet Lietuvai ir Latvijai pavyks sutarti tiek dėl skolos už diplomatinę paramą, tiek dėl tarpbankinių įsiskolinimų.

REKLAMA

"Bet kuriuo atveju, tai nėra klausimai, kurie trukdytų mums efektyviai bendradarbiauti", - pastebėjo D.Jurgelevičius.

1981-1991 metais Lietuvos ambasada Vašingtone kasmet gaudavo iš Latvijos ambasados maždaug po 145 tūkst. JAV dolerių. Susikaupusią skolą latviai prilygino 1,5 mln. dolerių (maždaug 4,2 mln. litų pagal dabartinį kursą).

1980 metais baigėsi tarpukario nepriklausomos Lietuvos aukso atsargos, kuriomis galėjo disponuoti ir taip savo egzistenciją užtikrinti išlikusi lietuvių diplomatinė tarnyba, iš esmės atlikusi egzilinės Vyriausybės misiją. Iš tų aukso atsargų buvo išlaikoma ir Lietuvos ambasada Vašingtone, tapusi pagrindine nepriklausomos Lietuvos diplomatinės tarnybos būstine. JAV niekuomet oficialiai nepripažino Lietuvos okupacijos ir inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.

REKLAMA

Nepriklausomos Lietuvos aukso būta ir daugiau, tačiau kai kurių šalių vyriausybės atsisakė jį perduoti egzilinei Lietuvos diplomatinei tarnybai arba jau buvo atidavusios lietuvių taurųjį metalą sovietams.

Pasibaigus tarpukario aukso atsargoms, kuriomis galėjo disponuoti okupuotos valstybės atstovai tremtyje, tuometinis laikinasis Lietuvos reikalų patikėtinis Vašingtone Stasys Antanas Bačkis kreipėsi į nepriklausomos Latvijos atstovus. Jie dar turėjo tam tikrų finansinių ir materialinių resursų, todėl latvių buvo paprašyta padėti išlaikyti lietuvių ambasadą Vašingtone. Latviai sutiko. Buvo pasirašyta atitinkama sutartis ir kasmet Latvijos egzilinė vyriausybė skirdavo lietuviams tam tikrą sumą pinigų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Latvijos pinigais Lietuvos ambasada Vašingtone buvo išlaikoma dešimt metų iki 1991-ųjų rudens. Kai 1990 metais paskelbusi nepriklausomybę Lietuva po pusantrų metų pelnė tarptautinį pripažinimą, ji atgavo galimybę netrikdomai disponuoti savo turtu užsienyje. Nuo tada ambasados Vašingtone veiklą vėl pradėta finansuoti iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Kelerius metus po valstybių nepriklausomybės atgavimo nei oficialusis Vilnius, nei Ryga nekėlė klausimo dėl sovietiniais metais padarytos skolos grąžinimo.

Tačiau 1996-ųjų vasarą Lietuvos ir Latvijos premjerų susitikime ši problema buvo iškelta latvių pusės, todėl imtasi tam tikrų žingsnių grąžinant skolą. Kelerius metus užtruko įvairių dokumentų paieška, ekspertizė, pozicijų derinimas.

2000-aisiais konstatuota, kad dokumentų pakanka, todėl galima rengti susitarimą. Skolos kaimyninei valstybei grąžinimo klausimas buvo įrašytas tik į 2001-aisiais pradėjusios dirbti Algirdo Brazausko vadovaujamos Vyriausybės darbų programą.

BNS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų