Pasiklausius kai kurių šnekų, atrodytų, kad Lietuva susideda iš dviejų dalių - “elito” ir “runkelių”. Ir abi dalys yra blogos. Šiandien vis dažniau pareiškiama, kad Lietuvos elitas yra “supuvęs” ir atsakingas už visas Lietuvą ištikusias bėdas. Kodėl taip atsitiko, kad Lietuva suskilo į dvi nebesusikalbančias dalis. “Omni Laikas” nusprendė paklausti Seimo pirmininko Artūro Paulausko ir ministro pirmininko Algirdo Brazausko.
Abiem valstybės vadovams pateikėme tris tuos pačius klausimus:
1. Ar, jūsų nuomone, Lietuvoje yra elitas? Kas jis?
2. Kodėl elitas tapo neigiamu žodžiu? Ar iš tikrųjų Lietuvos elitas yra “supuvęs”, kaip teigia kai kurios politinės jėgos? O gal tai viešųjų ryšių sukurtas dar vienas baubas?
3. Dabar viešojoje retorikoje turime du neigiamus terminus: “runkelius” ir “elitą”. Kodėl atsirado ši priešprieša? Ar tai atspindi realią visuomenės padėtį, ar tai tik politinio žaidimo rezultatas?
Seimo pirmininko Artūro Paulausko atsakymai “Omni Laikui”
1. Elitas, be abejo, yra. Tokie klausimai net neturėtų kilti. Neturėtų kilti ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje kitoje valstybėje. O jeigu kyla arba, tiksliau, kažkas tokią abejonę sukelia, ją nuolat eskaluoja, vadinasi, kažkas toje valstybėje netvarkoje.
Paprastai elitą neutralizuoti (švelniai sakant) būna linkę totalitariniai režimai, nes šalyse, kuriuose tokie režimai egzistuoja, autoritetas gali būti tik vienas. Taip 1940-aisiais buvo pasielgta ir su Lietuvos elitu: meno, mokslo, karo inteligentija, geriausi mokytojai, politikai, politinių partijų aktyvas atsidūrė anapiliuose, sibiruose, lageriuose ar amerikose.
O kas dėjosi Rusijoje, kai inteligentija buvo fiziškai naikinama, o jos vieton atėjo naujasis “elitas” - švonderiai?
Gink Dieve, nesakau, kad ir Lietuvoje ir vėl taip gali atsitikti. Tačiau negaliu nepastebėti, kad lietuvių švonderiai jau kelia galvas. Jau sudarinėjami elito sąrašai, jau grasinama juos skelbti...
Klausiate, kas Lietuvoje yra elitas? Aš negaliu badyti pirštu ir sakyti: tas elitas, o šitas ne... Negaliu elgtis taip, kaip elgiasi kai kurios agonijos ištiktos politinės jėgos.
Elitas tai “TUO AR KITU ATŽVILGIU RINKTINĖ VISUOMENĖS DALIS, JOS ŽIEDAS, IŠRINKTIEJI, GERIAUSIEJI”. Tai ne mano nuomonė. Tokį elito apibrėžimą skelbia dar tarpukariu, 1936-aisiais, išleistas tarptautinių žodžių žodynas.
Man asmeniškai ELITAS visada reiškė iškiliausius menininkus, iškiliausius teisininkus, karius, mokslininkus, sportininkus ir t.t.
Man ELITAS - tai žmonės, kuriuos itin gerbiame, kuriais sekame, į kuriuos norime būti panašūs.
Elito rasime visur. Net kiekvienas kaimas ar miestelis turi savo elitą. Tai mokytojai, kultūros darbuotojai, kiti kaimo inteligentai ar šiaip išmintingi žmonės, kurie turi didelį autoritetą, pas kuriuos ateinama pasitarti, išspręsti kilusio ginčo ir pan.
Savo elitą turi mokslo ir mokymosi įstaigos, darbo kolektyvai. Bet kurioje visuomenės dalyje, kiekvienoje profesijoje visada atrasime jos elitą, į kurį žvelgiama su pagarba, paskui kurį einama.
2-3. Elitas netapo neigiamu žodžiu. Švonderiai jį dar tik bando tokį padaryti. Tokie bandymai (duok Dieve, kad tik bandymais jie ir liktų) nėra naujiena. Kiekvienoje valstybėje yra tokių, kurie, nepajėgdami, bet labai norėdami tapti gerbiami, bando žeminti kitus - tuos, kurie yra gerbiami labiau. Kad būtų įtikinamiau, tikrajam elitui priešpriešinama tauta: tik pažiūrėkite, kaip elitas jus niekina, jums kenkia, o aš su jumis...
Taip gimdomi “runkeliai”. Ne elitas tautą daro “runkeliais”. “Runkeliais” juos padaro švonderiai ir šurkai. Elitas niekada nežemina tautos. Jeigu žemina - jis ne elitas. Tad manau, tik didžiausi cinikai arba politikai, kuriems būdingi nukrypimai fašizmo ar bolševizmo link, gali priešpriešinti elitą tautai, kaimui, provincijai.
Ar gali būti supuvęs elitas? Manau, kad ne. Juolab visas elitas. O atskiri elito atstovai, liovęsi buvę geriausi, liaunasi ir buvę elitu. Tarkim, iškilus oreivis, kažkada oro balionu perskridęs Baltiją ir tuo įėjęs į Lietuvos oreivių elitą, liaunasi buvęs elitu, kai, užuot sėkmingai skraidęs balionu, ima pūsti muilo balionus.
Ir dar: jeigu elitas mąsto ne taip, kaip mazuroniai ar šurkai, tai dar nebūtinai yra elito puvimo požymis.
Ministro pirmininko Algirdo Brazausko atsakymai “Omni Laikui”
1. Aš nemanau, kad mes galim skirstyti mūsų visuomenę į elitą ir likusius. Aš elitą suprantu vertindamas jį pagal atskirus požymius, pvz., teisininkų elitas, bankininkų elitas, verslininkų, gydytojų. Kitaip tariant, tai žmonės, kurie yra puikūs savo veiklos specialistai, aukštos kvalifikacijos, pripažinti visuomenėje. Sutinku, kad gali būti ir politikų elitas. Tai vėlgi žmonių išrinkti, pripažinti, įgiję visuomenės pasitikėjimą asmenys. Bet visą mūsų visuomenę dalyti į kažin kokį neapibrėžtą elitą, manau, netikslinga. O tuo labiau elitą vertinti pagal brangias, po 15-20 tūkst. litų kainuojančias sukneles ir auksinius batelius... čia ne elitas. Tai labai primityvus skirstymas.
2. Manau, tai šių dienų aktualijų aktualija, to tikrai nėra. Netgi jei kalbėtume apie išsimokslinusius žmones ir mažiau mokslo gavusius, nesutinku, kad reikia visuomenę dalyti. Tai viena tauta, juk priežastys labai įvairios ir skirtingos, kurios privertė vienus gauti geresnį išsilavinimą, kitus mažiau. Nereikia tokios poliarizacijos, juk visame pasaulyje yra taip pat, bet, manau, nebūtina to akcentuoti. Ir ypač dabartinės situacijos akivaizdoje.
3. Visi žmonės yra žmonės, man tokie du terminai visiškai nepriimtini, aš net nežinau, kas jų autoriai. Manau, kad tai tik žaidimai.
Rytoj “Omni Laike” skaitykite Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus ir Liberalų demokratų partijos pirmininko Valentino Mazuronio požiūrį į Lietuvos elitą.
