Du kartus Kauno miesto taryba atidėjo sprendimą dėl jai priklausančių požeminių kolektorių (tunelių), įvertintų apie 135 mln. litų, perdavimo "Kauno energijos" bendrovei. Antrą kartą tai įvyko vos vieno balso persvara.
Tokio sprendimo priešininkai siūlė stebėtinai didelės vertės turtą ne šiaip perduoti, bet išnuomoti, o jei perduoti, tai tik paskelbus konkursą ir išsiaiškinus jo laimėtoją.
ELTA primena, kad tik balandžio 28 d. savivaldybė vėl susigrąžino savo nuosavybę, kurią iki tol eksploatavo ir iš to pelno gavo verslas.
Šios istorijos užuomazgos - daugiau nei 10 metų senumo. 1995 m. kovą aktu - važtaraščiu Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn buvo perduota įmonė "Kauno keliai". Buvęs valstybinis turtas, kurį bendrovė valdė, naudojo ir disponavo juo patikėjimo teise, vertintas 7,38 mln. litų. Po perdavimo akto pasirašymo valstybinis turtas (ir kolektoriai) tapo savivaldybės nuosavybe, bet juos patikėjimo teise toliau valdė "Kauno keliai".
2002 m. vasario 24 d. miesto tarybos sprendimu ši įmonė reorganizuota į dvi akcines bendroves: "Kauno keliai" ir "Laboratorinių bandymų centras". Reorganizuojamos įmonės kapitalas įvertinus padalytas į bendrovių akcijas, o nekilnojamasis turtas perduotas bendrovių nuosavybėn.
Inžineriniai požeminiai statiniai (kolektoriai), turintys svarbią reikšmę miesto ūkiui, į perduodamo bendrovėms turto sąrašą nebuvo įrašyti. Jie visą laiką priklausė Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise. Reorganizavus savivaldybės įmonę, bendrovė "Kauno keliai" neturėjo teisinio pagrindo toliau prižiūrėti kolektorius, bet, atsižvelgusi į ilgalaikę jos patirtį, savivaldybė jai patikėjo tęsti kolektorių priežiūrą. Tą ji darė ir po to, kai buvo privatizuota.
Apie porą metų savivaldybės ir įvairių teisėsaugos institucijų vadovams dėl kolektorių ramybės neduoda miesto tarybos narys Kęstutis Mikėnas. Anot jo, eksploatuodama kolektorius privati įmonė surinko milijonus litų už paslaugas, bet kolektorių priežiūrai reikiamo dėmesio neskyrė, todėl juos dabar reikės iš pagrindų remontuoti. "Kauno energijos" skaičiavimu, tai kainuos 10 mln. litų.
Kai AB "Kauno kelius" įtraukė į privatizuojamų objektų sąrašą (privatizuota 2005 m. liepą) su įmone patikėjimo (ar kitokia) sutartis dėl kolektorių priežiūros nebuvo sudaryta. Tarybos narys K. Mikėnas primena, kad tuo metu "Kauno kelių" valdybos pirmininkas buvo dabartinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. O tos pačios savivaldybės bendrovės, kurioms kolektoriai reikalingi komunikacijoms, kasmet "Kauno keliams" už pasinaudojimą jais turėjo mokėti po 700 tūkst. litų.
Kadangi turtas tarybos sprendimu bendrovei "Kauno keliai" perduotas neinventorizuotas (jo teisinė registracija neatlikta), tik pagal perdavimo - priėmimo paktą, tai tarybos įpareigojimu "Kauno kelių" lėšomis išmatuoti požeminiai tuneliai, nustatyta vertė, sudarytos schemos ir turto objektų kadastrinių matavimų bylos. Registrų centro duomenimis, kolektorių rinkos vertė registruojant buvo 133,6 mln. Lt, bendras ilgis - 31,1 km.
Kas sumąstė tokią gudrią kombinaciją, kaip "valdišku turtu užkalti nemažai pinigo", kas kaltas, kad ketverius metus savivaldybė leido savo turtą eksploatuoti privačiai bendrovei gaunant už tai pelną, prokuratūra miesto tarybos nariui K. Mikėnui atsakymų nedavė. Tyrimas tęsiamas.
"Aš reikalausiu, kad šitas visas nešvarus biznis būtų išaiškintas, paskelbiant konkrečias pavardes valstybės tarnautojų, kokias aukštas pareigas jie šiuo metu beeitų. Ir kalti, manau, turės atlyginti savivaldybei patirtus nuostolius", - Eltai sakė K. Mikėnas.
Kauno miesto taryba dar turės apsispręsti, kas ir kaip taps po žeme užkasto vertingo turto šeimininku.
