REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos energetinio saugumo siekio pavertimas realybe atsieitų 27,5 mlrd. eurų, tai sudaro maždaug keturis metinius šalies biudžetus. Tačiau kol kas siekiant jos įgyvendinimo esą yra kuriama tik daug popierių, užuot vykdant konkrečius veiksmus - teigia Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento atstovas Vytautas Naudužas.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmadienį Seime vykusioje diskusijoje apie iššūkius Europos saugumui jis vardijo, jog Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklo statyba atsieitų 267 mln. eurų, su tilto statyba susieta elektros tinklų modernizacija - 455 mln. eurų, elektros jungtis iš

REKLAMA

Švedijos į Lietuvą kainuos 700 mln. eurų, Lietuvos vidaus tinklų rekonstrukcija - 361 mln. eurų.

Investicijos į dujų infrastruktūrą kainuotų 800 mln. eurų: 340 mln. eurų atsieitų kombinuoto ciklo dujų turbina, 150 mln. - dujų terminalas, 300 mln. - dujotiekis „Amber“, apie kurį, pasak V.Naudužo, dešimt metų yra tik kalbama.

Kalbėdamas apie alternatyvius energijos taupymo ir gamybos būdus jis minėjo atsinaujinančius šaltinius, kurių vystymas kainuotų 1 mlrd. eurų. Viešųjų pastatų renovavimas, V.Naudužo duomenimis, atsieitų 3 mlrd., gyvenamųjų pastatų - 12 mlrd. eurų.

REKLAMA
REKLAMA

„Bendra suma prilygsta keturiems metiniams Lietuvos biudžetams. Svajonės ar realybė? Atsakymą jūs turite patys. Ką šiandien mes darome be svajonių, tai kuriame daug popierių“, - sakė V.Naudužas.

Jo teigimu, uždarius Ignalinos atominę elektrinę Baltijos šalyse, Lietuvoje elektros gavybos ir vartojimo pusiausvyra pasikeis iš teigiamos į neigiamą.

„Situacija iš esmės pasikeis po kiek daugiau nei 200 dienų. 2010 metais Baltijos šalių energetinė rinka turės 2,6 teravatvalandžių neigiamą balansą ir tai sudarys sudarys daugiau nei 10 proc. gamybos. Lietuvoje situacija skirsis, nuo to, kas bus Latvijoje ir Estijoje. 2015 metais neigiamas balansas sieks 5 teravatvalandes“, - aiškino V.Naudužas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, siekiant energetinio saugumo, pirmiausia reikia remtis savo ir kaimyninių šalių ištekliais, tačiau nė viena kaimyninė šalis jų neturi arba beveik neturi, o Rusija yra nepatikima.

V.Naudužo teigimu, spręsdama naftos tiekimo problemas Lietuva turi infrastruktūrą, tačiau elektros tiekimo srityje apie naujos infrastruktūros (tilto tarp Švedijos ir Lietuvos) atsiradimą anksčiausiai būtų galima kalbėti apie 2016 metus, o naujos atominės elektrinės reiktų tikėtis ne anksčiau kaip 2020 metais.

Jei būtų pastatytas dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją „Nord Stream“ su atšaka į Kaliningrado sritį, apie kurią V.Naudužo teigimu rusai „jau kalba“, Lietuvai tai reikštų beveik visų „kozirių“ praradimą nes tuomet dujų tiekimas į Rusijos eksklavą galėtų vykti aplenkiant Lietuvą.

URM atstovas taip pat pažymėjo, kad ES apie energetinių šaltinių maršrutus iš Centrinės Azijos taip yra daugiau kalbama, o Bendrija šioje srityje nieko nedarė, kol vamzdynų tiesimo šiame regione „nepramušė“ amerikiečių kompanijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų