Lietuvoje buitiniai dujų vartotojai, kaip niekur kitur pasaulyje, jau trečias mėnuo už dujas jų tiekėjams moka nepaprastai išpūstą, auksinę kainą. Šalies valdžia prieš tokį žmonių apiplėšimą sunkmečiu užmerkia akis, o rinkos reguliuotojas giriasi esantis bejėgis perskaičiuoti tarifus, kol to nepaprašys pats tiekėjas.
Dujų kainai pasaulyje per pusmetį kritus keliasdešimčia centų, gegužę prie Rusijos-Baltarusijos sienos jos Lietuvai jau parduodamos po 590 litų už tūkstantį kubinių metrų (arba 59 centus už kubinį metrą). Balandį Lietuva už tūkstantį kubinių metrų dujų Rusijai mokėjo 650 litų, kovą - 760 litų. O birželį, remiantis „Societe Generale Bank“ gamtinių dujų ateities sandorių kainų prognozėmis, kaina bus tik 570 litų, arba 57 centai už kubinį metrą dujų.
Tuo metu Lietuvoje iš smulkiausių vartotojų tiekėjai tebelupa po 90 centų už kiekvieną importuojamą dujų kubą - taigi net 30 centų brangiau.
Kainų komisijos sprendimu, tokia dujų importo kaina yra įtraukta į tarifą, kuris padidintas sausį. Žinoma, į galutinį vartotojo mokamą tarifą dar įskaičiuotos visos tiekėjo veiklos sąnaudos ir garantuota jo pelno marža. Bet šios tarifo sudedamosios dalys, kaip žinoma, irgi nemažinamos, nors pelnas kritus importo kainai išaugo jau 30 procentų.
Valdžiai nerūpi.
Gamtines dujas vartoja apie pusė milijono šalies gyventojų, vien jie per metus vidutiniškai sudegina 50 mln. kubinių metrų dujų, per mėnesį - 4,2 mln. kubinių metrų.
Dujų tiekėjai tokį kiekį dujų iš Rusijos gegužės mėnesį nupirks už maždaug 2,5 mln. litų, o buitiniams vartotojams tas pačias dujas parduos už 3,8 mln. litų.
Pusė milijono Lietuvos gyventojų už dujas gegužę permokės 1,3 mln. litų. Balandį jau permokėta 1,1 mln. litų, kovą - 0,6 mln. litų.
Šiuos importo ir pardavimo kainų skirtumą sudarančius milijonus litų tiekėjai šiuo metu iš vartotojų lupa naudodamiesi valdžios neveiksnumu ir reguliuotojo bejėgiškumu.
Valdžia, kuri vos per dvi naktis apvertė aukštyn kojom krašto mokesčių sistemą, pakeisti dujų kainų reguliavimo netvarką rengiasi jau penktas mėnuo - kaip nuoga į dilgėles.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas prieš savaitę viešai pažadėjo, kad šiemet gyventojams dujos gali pigti 18-24 procentus. Taip jam esą kalbėjęs Kainų komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys. Tačiau kol kas nauji dujų tarifai neskelbiami.
Nesulaukusios naujienų LŽ kreipėsi į energetikos ministrą A.Sekmoką, tačiau per jo atstovą buvo pranešta, kad „pats ministras nėra įsigilinęs į šią situaciją“, todėl negali atsakyti į LŽ klausimus. Mus nusiuntė į Kainų komisiją.
Matyt, energetikos ministras nėra įsigilinęs ir į įstatymų leidybos bei jų pataisų inicijavimo tvarką valstybėje - antraip paaiškintų, kodėl vartotojams palankių įstatymų pataisų jo kolegos valdančiojoje koalicijoje negali priimti nei per dvi naktis, nei per mėnesius.
Kainų komisijos pirmininkas V.Poderys, LŽ klausiamas, kokie konkretūs veiksmai jau padaryti dėl gamtinių dujų kainų sumažinimo buitiniams vartotojams, mums rašo, kad „atsižvelgiant į tai, jog ateityje galimas staigus gamtinių dujų kainų svyravimas, Komisija yra pateikusi siūlymus pakeisti Gamtinių dujų įstatymą dėl dažnesnio gamtinių dujų kainų buitiniams vartotojams perskaičiavimo“. Kada įstatymas bus pakeistas, neaišku, ir Komisijoje niekas to nežino.
O iki to pakeitimo reguliuotojas esąs bejėgis apginti vartotojus. Gamtinių dujų įstatymu jų kainas buitiniams vartotojams leidžiama perskaičiuoti tik kartą per metus. Nebent jas sumažinti paprašytų pats tiekėjas.
Pasak V.Poderio, komisijoje vyko susitikimas su AB „Lietuvos dujos“ atstovais ir buvo svarstytos galimybės sumažinti gamtinių dujų kainas buitiniams vartotojams. Bet kol kas tiekėjas to nepaprašė.
Nors dujų kainos mažėja jau visą pusmetį, Lietuvoje mažesni dujų tarifai galėtų būti pradėti taikyti nebent nuo liepos 1 dienos - Kainų komisija juos turi patvirtinti vėliausiai iki šio mėnesio pabaigos. Tačiau dar nėra gavusi oficialaus tiekėjų prašymo jas mažinti.
Reguliuojama rinka sau, kainos sau
„Lietuvos dujos“ pripažįsta, kad ketina keisti perparduodamų dujų kainas buitiniams ir nebuitiniams vartotojams - toks prašymas Kainų komisijai turėtų būti pateiktas įvykus bendrovės valdybos posėdžiui, kurio data dar neaiški.
Balandžio pabaigoje per visuotinį susirinkimą AB „Lietuvos dujos“ akcininkai prabilo, kad antrąjį šių metų pusmetį gamtinės dujos buitiniams vartotojams gali pigti 15 procentų. Pripažinta, kad tai lems tarptautinės gamtinių dujų rinkos tendencijos.
LŽ skaičiavimais, dėl tokio pigimo buitinių dujų viryklių vartotojų mokama gamtinių dujų kaina - 2,12 lito už kubinį metrą - sumažėtų 0,32 lito, o nuo 1,58 lito už kubinį metrą tarifo, skaičiuojamo už dujas namams šildyti - 0,24 lito. Taigi galutinės kainos liktų didesnės už pernai galiojusias.
Įmonės atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė sakė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį gamtinės dujos nebuitiniams vartotojams parduodamos jau daugiau kaip 30 proc. pigiau, nei ankstesniu laikotarpiu.
Laisvieji dujų vartotojai (šilumos gamintojai ir pramonės įmonės), skirtingai nei buitiniai, kas mėnesį jaučia pasaulio rinkose mažėjančias dujų kainas. Kaip LŽ informavo dujų tiekėja „Dujotekana“, atsižvelgiant į pasaulines naftos rinkos tendencijas, pastaruosius mėnesius bendrovė tiekiamas dujas klientams pigino jau septynis kartus - bendras jų pigimas per šį laikotarpį viršijo 50 procentų.
Praėjusių metų spalį už tūkstantį kubinių metrų dujų „Dujotekanos“ klientai mokėjo 1490 litų, o praeitą mėnesį - 683 litus. Teigiama, kad gegužę dujos Lietuvos vartotojams bus parduodamos dar 50-60 litų pigiau. Žadama, kad panašios tendencijos dar gali laikytis visą vasarą, o rudeniop dujų kainos šiek tiek padidės ir stabilizuosis.
SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas LŽ sakė, kad šiais metais nukritus gamtinių dujų kainoms „Lietuvos dujos“, nustačiusios fiksuotą jų pardavimo kainą visiems metams, gauna didesnį pelną, nors dalį metų pernai dujas gyventojams pardavinėjo nuostolingai. Jo nuomone, įstatymo pakeitimas, įpareigojantis reguliuotoją peržiūrėti dujų kainas du kartus per metus, būtų teigiamas. Pasak jo, vartojimo prekių kainų krepšelyje elektra, dujos, šildymas ir kitas kuras sudaro 8,77 procento. „Kritus šios grupės prekių kainoms vartotojai sutaupytas lėšas gali panaudoti kitoms prekėms ir paslaugoms pirkti, o tai stimuliuotų ekonomiką“, - sako analitikas.
