Seimas prašys Konstitucinio Teismo (KT) ištirti valstybei priklausančių 34 proc. dujų importo ir transportavimo bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų pardavimo Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ aplinkybes.
Už atitinkamą Seimo nutarimą antradienį balsavo 67 Seimo nariai, prieš vienas, o susilaikė 8 parlamentarai.
Seimas kreipsis į KT su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2004 metų sprendimai dėl „Lietuvos dujų“ akcijų pardavimo „Gazprom“ ir kiti Lietuvos įsipareigojimai dėl dujų kainų nereguliavimo ir nuostolių atlyginimo neprieštarauja Konstitucijai.
34 proc. dujų bendrovės akcijų pardavimo už 100 mln. litų sutartyje yra sąlyga, kad „Gazprom“ per 6 metus sumokės papildomai dar 9 mln. litų, jeigu Vyriausybė laikysis įsipareigojimo nereguliuoti „Lietuvos dujų“ kainų laisviesiems vartotojams.
Be to, akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta Lietuvos prievolė atlyginti „Gazprom“ visus faktinius nuostolius, kuriuos jis patirtų, jei Lietuva iš esmės pažeistų įsipareigojimą nereguliuoti dujų kainų. Bendra kompensacijos suma negalėtų viršyti pirkimo kainos - 100 mln. litų.
Pernai priimtose Gamtinių dujų įstatymo pataisose, kurioms socialdemokratų Vyriausybė smarkiai prieštaravo, įtvirtintas dujų kainų reguliavimas laisviesiems vartotojams, taip gerokai sumažinant dviejų įmonių - „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“ pelno maržą.
„Lietuvos dujų“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutartis, kuriai 2004 metų sausį pritarė Vyriausybė, nebuvo oficialiai paskelbta. Kai kurios jos nuostatos buvo atskleistos Seimui 2005 metų vasarį, Vyriausybei pateikus išvadą dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų.
„Gazprom“ dabar priklauso 37,1 proc., Vokietijos koncernui „E.ON Ruhrgas International“ - 38,9 proc., valstybei - 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų. Dar 6,3 proc. akcijų valdo smulkūs investuotojai.
KT jau yra priėmęs maždaug 30 Seimo narių prašymą ištirti Vyriausybės sprendimo atitikimą Konstitucijai, tačiau Seimo prašymą imtis šios bylos KT svarstys be eilės.
