Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas atmetė Europos energetinius planus ir įspėjo Europą, jog ji turės problemų ne tik dėl dujų, rašo Rusijos laikraštis "Kommersant".
Ateinančią žiemą Rytų Europoje gali kilti nauja energetinė krizė, beje, ne tik dėl dujų, bet ir dėl naftos, praėjusią savaitę įvykusiame susitikime su Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaru Andriu Piebalgu pareiškė Rusijos vicepremjeras I. Sečinas.
Jis sakė, kad "sausį kilusi krizė sulauks katastrofiško tęsinio", jei ES atsisakys kartu su Rusija finansuoti Ukrainos dujų saugyklų užpildymą. I. Sečinas taip pat įspėjo, kad Rusija yra prieš naftotiekio Odesa-Brodai krypties pakeitimą, nes dėl to Europoje kiltų naftos tiekimo problemų.
Reguliariam nuolatinės tarybos "Rusijos ir ES energetikos partnerystė" posėdžiui Maskvoje ES energetikos komisaras A. Piebalgas parengė oficialų ES atsaką į Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasiūlymą keisti Energetikos chartiją, kuris buvo pavadintas "konceptualiu sprendimu".
"Šalys pasirašė ir ratifikavo Energetikos chartiją, ir jos pakeisti neįmanoma", - vilties Rusijai nepaliko A. Piebalgas, pridūręs, kad Rusijos pasiūlytas "konceptualus sprendimas" yra "per daug pasaulinio pobūdžio".
Rusijos atstovai dėl to su ES energetikos komisaru nusprendė nesiginčyti ir dar kartą išreiškė savo poziciją. Rusijos energetikos ministras Sergejus Šmatka pareiškė, kad sausį kilusi dujų krizė, susijusi su Ukraina, parodė Energetikos chartijos "negyvybingumą".
Rusijos vicepremjeras I. Sečinas minėtų derybų metu daugiausia dėmesio skyrė šiuo metu svarbesnei problemai - dujų tiekimui Ukrainai. ES energetikos komisaras A. Piebalgas patikino I. Sečiną, kad ES "neplanuoja trukdyti Rusijai prisidėti prie Ukrainos dujų transportavimo sistemos modernizavimo". Komisaro teigimu, Europą nustebino Maskvos reakcija į Briuselyje pasirašytą ES ir Ukrainos deklaraciją dėl Ukrainos dujų transportavimo sistemos modernizavimo. Atsakydamas į klausimą dėl konsorciumo Ukrainos dujų transportavimo sistemai modernizuoti įkūrimo, A. Piebalgas sakė, kad sprendimą šiuo klausimu priims Europos Komisija, o ne kompanijos. "Mes nenorėjome pakenkti Rusijai, - sakė A. Piebalgas. - Turėjau anksčiau Rusijai paaiškinti visas detales".
Vis dėlto Rusijos vicepremjeras I. Sečinas paaiškino, kas gali įvykti, jei Rusijai bus trukdoma prisidėti prie Ukrainos dujų transportavimo sistemos modernizavimo. Jo teigimu, "tragedija, kurią mes išgyvenome šių metų sausį, sulauks katastrofiško tęsinio" tuo atveju, jei Ukraina nespės laiku pripildyti savo požeminių dujų saugyklų 19,5 mlrd. kubinių metrų dujų, kad užtikrintų dujų tranzitą į Europą šaltuoju metų laiku.
Reikalas tas, kad šaltuoju metų laiku Ukraina pati naudoja rusiškas gamtines dujas, o į ES siunčia dujas iš požeminių dujų saugyklų. Dabar, anot I. Sečino, saugyklose trūksta dujų, kad Ukrainos dujų transportavimo sistema tinkamai funkcionuotų, nes turėtos dujos buvo sunaudotos metų pradžioje kilus Rusijos ir Ukrainos dujų konfliktui.
Be to, anksčiau Ukraina saugyklas dujomis išpildydavo metų pradžioje, o dabar šalis laukia rudenį prognozuojamo dujų pigimo, ir Kijevas dujų pirkimo apimtis sumažino iki minimumo. "Svarbiausias klausimas yra tas, ar Ukraina sugebės tuo pat metu tiekdama dujų Europos vartotojams saugyklose prikaupti dujų, - sakė I. Sečinas. - Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad net jei šiandien, rytoj ar artimiausiu metu bus rastas sprendimas dėl finansavimo ir dujų tiekimo į saugyklas, Ukrainos dujų transportavimo sistema turi savo apribojimų, susijusių su galingumu".
Rusijos vicepremjeras faktiškai nupiešė naujos dujų krizės ateinančią žiemą Rytų Europoje scenarijų. Jo teigimu, krizės galima išvengti tik tuo atveju, jei ES ir Rusija kartu finansuos dujų tiekimą į Ukrainos požemines dujų saugyklas. Šiuo klausimu turi būti priimtas politinis sprendimas valstybiniu lygmeniu. "Galbūt valstybinės paskolos šiuo atveju yra adekvačiausia ir efektyviausia priemonė, nes ji didina paskolų gavėjų atsakingumą", - mano Rusijos vicepremjeras I. Sečinas.
Rusijos vicepremjeras tuo pat metu ES energetikos komisarą A. Piebalgą įspėjo, kad Rytų Europoje gali kilti ne tik dujų, bet ir naftos krizė. I. Sečinui nerimą kelia planai keisti naftotiekio Odesa-Brodai kryptį. Iki šiol šiuo naftotiekiu rusiška nafta buvo transportuojama iki Juodosios jūros uostų. Tačiau Ukrainos valdžia artimiausiu metu nori į Odesos uostą tiekti azerbaidžanietišką naftą, kuri būtų tanklaiviais gabenama iš Gruzijos Supso uosto, o vėliau naftotiekiu Odesa-Brodai būtų eksportuojama į Lenkiją. Balandžio 24 d. Lenkijoje buvo patvirtinta šio projekto įgyvendinamumo studija.
I. Sečinas prisiminė, kad ankstesnių derybų su ES metu šis klausimas jau buvo aptariamas, tačiau "tuomet jis neatrodė toks rimtas". Dabar, atsižvelgiant į pastaruosius Ukrainos ir Lenkijos susitarimus, "šis projektas vis aktyviau realizuojamas, ir mes norėtume atkreipti dėmesį į grėsmę, kuri kyla Europos vartotojams", - sakė Rusijos vicepremjeras.
Jo teigimu, problema visai ne ta, kad Rusijos kompanija "Transneft" nebegalės naudotis naftotiekio "Družba" atšaka, vedančia į Odesą. "Mes galime tuos 10 mln. tonų naftos nukreipti kita kryptimi, - sakė I. Sečinas. - Pakeitus naftotiekio Odesa-Brodai kryptį, nutrūktų rusiškos naftos žaliavos tiekimas Slovakijos, Čekijos ir Vengrijos naftos perdirbimo gamykloms". Tai, I. Sečino nuomone, kelia grėsmę rusiškų energijos išteklių tiekimui į Europą.
I. Sečinas mano, kad jei šis projektas bus realizuotas, gerokai padidės europiečių išlaidos. "Jei teoriškai teigsime, kad visa ši nafta buvo išgauta Kaspijos regione, tuomet jos transportavimo išlaidas turės padengti Europos vartotojai", - sakė jis. Be to, reikės modernizuoti naftos perdirbimo gamyklas ir pritaikyti jas prie naujos rūšies naftos, o "tai kainuos milijardus dolerių".
"O ar yra jų, tų dolerių, reikės spręsti tiems, kad vykdys projektą", - pabrėžė I. Sečinas, reziumavęs, kad "Europa turi viską pasverti".
ES energetikos komisarui tokie Maskvos argumentai padarė įspūdį, ir jis paragino "tęsti derybas atmosferoje, kuri nerodo, jog rytoj kils katastrofa".
