REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslo istorija žino nemažai pavyzdžių, kai atradimai yra pavadinti ne juos atradusių, o kitų mokslininkų vardais.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkai jau ir taip nėra per daug žinomi visuomenei, todėl „Pastogė“ pabandė atkurti teisybę.

REKLAMA

Salmonelės bakteriją, sukeliančią ūmias žmonių ir gyvūnų žarnyno infekcijas, 1885 metais atrado Theobaldas Smitas, Danielio Elmero Salmono laboratorijos bendradarbis.

Pats D.E.Salmonas buvo žinomas XIX a. veterinarijos specialistas, tačiau prie šio atradimo nė piršto nepridėjo. Nepaisant to, visi laurai atiteko jam ir pati bakterija buvo pavadinta jo valdu.

Dar Biblijoje aprašyti raupsai XIX amžiuje oficialiai buvo pavadinti Hanseno liga. Norvegų gydytojas Gerhardas Armaueris Hansenas 1873 m. išskyrė Mycobacterium leprae bakteriją, tačiau jis neturėjo jokių įrodymų, kad būtent ji sukelia raupsus.

REKLAMA
REKLAMA

Tai gerokai vėliau 1880 metais įrodė kitas tyrinėtojas - Albertas Neisseris.

Amerikiečių astronomas ir matematikas Simonas Newcombas 1881 m. paskelbė nedidelę žinutę apie keistą dėsningumą, kurį jis aptiko studijuodamas logaritmų lentelę. Šį empirinį dėsningumą būtų galima suformuluoti taip: atsitiktinai pasirinkus bet kurį skaičių iš bet kurios gyvenimo srities – jie pasiskirsto nevienodai.

Pavyzdžiui, pastebėta, kad namų numeriai, prekių kainos ir pan. vienetu prasideda beveik trečdaliu kartų dažniau nei kitais skaitmenimis. Tikimybė, kad skaičius prasidės vienetu yra lygi 0,301, o mažiausiai skaičių prasideda devynetu. Vėliau, jau 1938 m., amerikiečių fizikas Frankas Benfordas atrado šį dėsningumą dar kartą. Dabar jis vadinamas Benfordo dėsniu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lygtis, aprašanti reakcijos greičio priklausomybę nuo temperatūros, pavadinta Švedijos chemiko Svante'o Arrhenius vardu, tačiau pirmą kartą ji atsirado olandų mokslininko Jacobus Henricuso van Hoffo darbuose keleriais metais anksčiau.

Ir pagaliau garsioji Halley kometa buvo žinoma dar senovės Kinijoje, ją 1607 m. stebėjo vokiečių matematikas ir astronomas Johannesas Kepleris, o pats Edmondas Halley ją matė 1682 metais.

Taigi, E. Halley nėra šios kometos atradėjas, kaip priimta manyti, tačiau jis pirmasis suvokė, kad tai ta pati kometa, kurią anksčiau matė Kepleris ir kiti astronomai, ir nustatė metus, kad ji pasirodys dar kartą.

Parengta pagal „Respublikos“ priedą „Pastogė“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų