Togas visu kuo panašus į likusią Vakarų Afriką – maža, neturtinga valstybė, kuri kartais teikia pritrenkiančius futbolo žaidėjus – išskyrus tai, kad joje yra bankas. Togo sostinėje Lomėje yra 21 m. senumo Pan-Afrikos mažmeninis ir korporacinis bankas Ecobank, kuris, remiantis banko vadovu Arnold Ekpe, suteikia darbą 11 tūkst. žmonių 26 šalyse esančiuose 680 filialų, o jo balansas sudaro 8 mlrd. dolerių.
Ne taip kaip daugelis kitų bankų, Ecobank plečiasi. Nuo 2006 metų jis atidarė 200 filialų ir iki birželio mėn. ketina juos įkurti dar trijose šalyse. Be to, jis tikrai uždirba pinigus: 2007 m. metinis pelnas siekė 47 proc. – 191 mln. dolerių, ir 32 proc. – 104 mln. dolerių vien tik 2008 m. trečiajame ketvirtyje (tai yra paskutinis periodas, kurio duomenys yra prieinami). Dar neįprasčiau yra tai, kad jis sugeba surinkti pinigų ekonominės krizės paliestose kapitalo rinkose – nuo rugpjūčio mėn. jis surinko 700 mln. dolerių. Ir tai tokiu metu, kai pasaulio bankai yra istorinėje krizėje. Bet dėl to nė kiek nemažiau stebina mintis, kad dabar kai kurie geriausi bankininkai visoje žemėje kilę iš vietovės, kuri vadinasi Togas. „Warren Buffett [vienas sėkmingiausių pasaulyje investuotojų ir verslininkų] įsikūręs Nebraskoje“, – sako A. Ekpe. – „Esmė ne tai, kur tu esi. Esmė tai, ką tu darai.“
Visiškai teisingai. Afrikoje ilgai gyvavo samprata, kad viską lemia, ne tai, ką tų darai, bet kur tu esi. Afrika yra beviltiška, tai – karo ir bado vieta. Remiantis šiuo požiūriu, jei Afrikoje kas nors ir augs, tai tik kančios ir jas sumažinti siunčiama užsienio pagalba, kuri dabar sudaro 40 mln. dolerių per metus industriją. Savaime suprantama, kad kiekvienais metais vėl maldaujant ir vėl užplūstant naujai nelaimei kai kurie žmonės pradėjo galvoti, ar visi tie pinigai nors kiek padeda. Jie tvirtina, kad pagalba sukuria priklausomybę, kursto korupciją, kenkia demokratijai ir slopina vystymąsi. Jie parašė knygas tokiais pavadinimais kaip „Afrikos problema: kodėl neveikia užsienio pagalba“ (The Trouble with Africa: Why Foreign Aid Isn‘t Working) (parašyta buvusio Pasaulio Banko atstovo Afrikoje) ar „Mirusi pagalba“ (Dead Aid) (parašyta Zambijoje gimusios, buvusios Goldman Sachs investicijų bankininkės).
Jokių abejonių, kad diskusijos yra svarbios. Bet jos užgožia svarbesnę plėtrą. Ecobank sėkmė nėra pavienis signalas ir pagalba nebėra pagrindinis Afrikos užsienio pajamų šaltinis. Afrika tampa verslo tikslu.
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2006 m. užsienio investicijos Afrikoje pirmą sykį viršijo užsienio pagalbą ir siekė 48 mlrd. dolerių. Šis skirtumas tik padidėjo, atsižvelgiant į tai, kad užsienio investicijos nuo 2000 m. išaugo keturis kartus. Kaip rugsėjo mėn. ataskaitoje pastebėjo vyresnysis Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) patarėjas Afrikoje David Nellor, šiandien Subsacharinė Afrika primena Aziją XX a. 9 dešimtmetyje. „Privatus sektorius yra pagrindinis variklis“, – rašo D. Nellor, – „taip pat atsiveria finansų rinkos“. Mažėja karų. Stiprėja demokratija. Infliacija ir palūkanų normos yra vienaženkliai skaičiai. Pagerėjo prekybos sąlygos. D. Nellar teigimu, svarbu tai, kad „didėja augimas“. TVF skaičiuoja, kad metinis Afrikos augimas nuo 2004 m. iki 2008 m. buvo daugiau nei 6 proc. – geresnis nei bet kokioje išsivysčiusioje ekonomikoje – ir numato, kad žemynas atsispirs pasaulinėms recesinėms tendencijoms ir šiais metais augimas sieks beveik 3,3 proc.
Taip, Afrika vis dar yra gamtos išteklių ir žemės produktų žemynas – su jos miškais, naftos laukais ir kasyklomis – ir šioms prekėms paklausa krito. Taip, Afrika vis dar turi savo Darfūrus, Somalius, Kongus ir Zimbabves. Bet gamtos išteklių ir žemės produktų kainos yra aukštesnės nei jos buvo XX a. 9 deš. Dauguma afrikiečių nepriklauso viduriniajai klasei, bet dauguma jų jau nebegyvena siaubingame skurde. Pasaulio Banko teigimu, už 1,25 dolerio ir mažiau per dieną gyvenančių afrikiečių nuo 1996 iki 2005 m. nuo 59 proc. sumažėjo iki 51 proc., ir nuo to laiko šis procentas dar daugiau krito.
Oksfordo universiteto ekonomistai Paul Collier ir Witney Schneidman, kurie prezidentui B. Obama patarinėjo Afrikos klausimais per jo rinkiminę kampaniją, vasario mėnesio straipsnyje internetiniame žurnale allAfrica pastebėjo, kad dabar Afrika siūlo didžiausius pasaulyje investicijų grąžos rodiklius. „Panašu, kad dabar Afrika, kuri dažniausiai būdavo blogiausiai funkcionuojančią ekonomiką turintis regionas pasaulyje, bus tarp turinčiųjų geriausiai funkcionuojančią ekonomiką“, – teigia jie. – „Be to, regiono beveik nepaveikė dabartinė bankininkystės krizė... Žemyno finansinės institucijos nerizikavo kredito rizikos draudimais ir antrarūšėmis paskolomis.“ Pasaulio Banko pagrindinis ekonomistas Afrikai Shanta Devarajan sako, kad „per pastaruosius kelerius metus tikrai įvyko pokytis. Dabar kontinentas turi didžiulį potencialą.“ Arba pasak Corporate Council on Africa vadovo ir prezidento Stephen Hayes, „Afrika siūlo daugiau galimybių nei bet kuri kita vieta pasaulyje.“
Turbūt pats įtikinamiausias įrodymas, kad dabar Afrika yra verslo tikslas, yra nauja Kinijos meilė jai. Kol senosios supervalstybės vis dar kankinasi dėl Afrikos skurdo, naujoji supervalstybė yra sužavėta jos turtų. Per pastarąjį dešimtmetį prekyba tarp Afrikos ir Kinijos vidutiniškai išaugo 30 proc. ir praeitais metais pasiekė 106 mlrd. dolerių. Kinų inžinieriai dirba visame žemyne: kasa varį Zambijoje, kobaltą – Kongo Demokratinėje Respublikoje ir gręžia naftą Angoloje. Tačiau tai nėra visiškai išnaudotojiška. Galimybę naudotis šiais resursais Kinija nusipirko, sutikdama Afrikai sukurti naują infrastruktūrą – visame žemyne tiesti kelius, geležinkelius, statyti ligonines ir mokyklas. Nemanoma, kad dabartinė krizė paveiks Kinijos žygį Afrikoje – priešingai, dėl Vakarų planų Afrikoje sulaikymo (geriausiu atveju), Pekinas tai mato kaip galimybę išplėsti Kinijos lyderystę. „Mes ir toliau čia vykdysime energingą pagalbos programą, o Kinijos kompanijos ir toliau investuos tiek, kiek įmanoma“, – sausio mėnesį Pietų Afrikos Respublikoje teigė Kinijos užsienio reikalų ministras Yang Jiechi. „Tai atneša naudos abejoms pusėms“. Knygą „Mirusi pagalba“ parašiusi Dambisa Moyo teigia, kad tiems, kuriuos reikia įtikinti dėl Afrikos, turėtų savęs paklausti, ar jie yra įsitikinę dėl Kinijos, „nes jei jūs remiate Kiniją, jūs remiate Afriką.“ Ecobank valdytojas A. Ekpe sako, kad Kinijos užsidegimą Afrikai iš dalies paaiškina naujas požiūris į afrikiečius. „[Kinai] nesiėmė daryti gero darbo“, – sako jis. – „Jie ėmėsi daryti verslą. Tai, tiesą pasakius, yra mažiau žeminantis dalykas.“
Visa tai veda prie to, kas afrikiečiams yra emocinė reikalo pusė – ir kodėl prisijungimas prie verslo pasaulio jiems tiek daug reiškia. Nors vakariečiams, kurie buvo informuoti, kad Afrikai reikia pagalbos, tai retai ateina į galvą, bet labdara yra žeminantis dalykas. Žinoma, ne labdara kritišku atveju: ištikus katastrofai, pagalba visada yra laukiama, nesvarbu ar Naujajame Orleane, ar Papua Naujojoje Gvinėjoje. Bet ilgalaikė labdara, gyvenimas kaip elgetai, yra žeminantis dalykas. 40 metų Andrew Rugasira vadovauja 2004 m. įkurtai Ugandos kompanijai Good African Coffee, kuri tiekia produktus Britanijos supermarketams ir vadovaujasi šūkiu „Prekyba, ne pagalba“. Jis simbolizuoja naują prieš pagalbą ir valstybės kišimąsi nusiteikusią Afrikos verslininkų kartą. A. Rugasira nuomone, pagalba ne tik „kenkia kūrybingumui, kaip save ištraukti iš skurdo“, bet ir „kenkia žmonių principingumui ir orumui. Ji sako „Štai žmonės, kurie negali sugalvoti, kaip skatinti vystymąsi.“ Pagalba netgi sugeba nutildyti tuos, kuriems ji skirta padėti. „Afrikos valdžios atstovai tampa atskaitingi Vakarų donorams“, – sako A. Rugasira, – „ir Afriką ima atstovauti ne afrikiečiai, bet Bono ir Bob Geldof. Turiu galvoje, kaip Amerika reaguotų, jei pas juos užsuktų Amy Winehouse patarti kredito krizės klausimais?“
Ir jei tai yra stulbinanti inversija, pasvarstykite apie kitą. Dar kartą pažvelkite į Afrikos augimo rodiklius. Palyginkite juos su šių metų prognozėmis apie išsivysčiusį pasaulį. Kas dabar yra blogai valdomas regionas?
Parengta pagal The Time
