REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jūsų dėmesiui nedidelis interviu su lietuviu Mykolu Orbaku, kuris buvo susituokęs su Rusijos scenos primadona Ala Pugačiova 1969 iki 1973 metais ir su ja susilaukė dukros Kristinos Orbakaitės.

REKLAMA
REKLAMA

Pone Mykolai, ar jūs pasveikinote Alą su jubiliejumi?

Taip, šiek tiek. Per televizorių: šen ir ten interviu padalinau, taip ir pasveikinau. O dovanų nedovanojau.

REKLAMA

Kada paskutinį kartą judu bendravote?

Per Kalėdas. Aš buvau pas Kristiną - ir ji atėjo. Pasiteiravome vienas kito, kaip sekasi, ir viskas.



Turite bendrų anūkų. Kokia Ala močiutė?

Ji daug dėmesio skiria anūkams, jie man nesiskundė... Žinote, ji tam turi galimybių: pavyzdžiui, užmiestyje, name, jie būna dažnai, ypač vasarą, visa šeima.

Ką jūs manote apie dabartinį buvusios žmonos išrinktąjį?


Tą patį, ką ir jūs - man įdomu, tačiau sykiu ir vis vien. Mes sveikinamės ir su Filipu, kai susitinkame, ir su Maksimu Galkinu, betgi nesame nei draugai, nei geri pažįstami.



O kokia Ala šeimininkė?


Oi, juk 40 metų praėjo. Šeimininkė - tai ta, kuri ir valgį gamina, ir skalbia, ir lygina? Tai ji visa tai darė. Mūsų laikais, kai buvome studentai, nebuvo jokios prabangos, antį kepdavom per šventes, o šiaip - sriubos ir košės, kiaušiniai, dešra. Ji viską darė, būdavo skanu. Ir dar Ala niekada neleisdavo man eiti nelygintais marškiniais, pavyzdžiui, arba neišlygintu kelnių kraštu.

REKLAMA
REKLAMA

Ar Pugačiova dosni - širdimi ir materialiai?


Jeigu prisiminsime, tai kadaise, dar sovietiniais laikais, man reikėjo pasiskolinti 200 rublių iki algos. Tada Ala man iškart paskolino. Ir aš iki šiol jai neatidaviau. O ji niekada man nepapriekaištavo dėl to, nors kartą buvom tai prisiminę, juokėmės. Ji dar galbūt ir mano giminaičiams padėdavo, kai gastrolėse būdavo: atsimenu, kartą brolis sirgo... O aš pats daugiau nesikreipiau.

Ji visada mėgo plačius mostus?

Tada jos platumo visiems nebūtų užtekę - mes kukliai gyvenome. Tada Pugačiova turėjo stipriai spaustis, kad nusipirktų batelius. Jeigu pirkdavome kokį nors daiktą, tai abu žinojome - iki 25-os, pavyzdžiui, reikia ištraukti. Pirmasis mūsų pirkinys buvo čekiški miegamamojo baldai. O štai romantikos mūsų gyvenime kažkaip ir nebuvo: mes gi abu buvome užsiėmę žmonės. Na, nebent į gamtą išvažiuodavome kur nors su draugais.

Parengė Olga Beleičeva

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų