REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybės spaudos tarnyba vakar išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, jog dėl pernai gruodį naktimis įvykdytos mokesčių reformos pirmąjį šių metų ketvirtį biudžetas papildomai gavo 330 mln. litų. Tuo metu specialistai akcentuoja, kad valdžios ekonomistai neįvertina netiesioginių reformos padarinių šalies ūkiui.

REKLAMA
REKLAMA

Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, dėl įvykdytos mokesčių reformos šių metų pirmą ketvirtį į valstybės biudžetą surinkta apie 330 mln. litų daugiau pajamų negu būtų gauta be jos.

REKLAMA

"Dėl minėtos reformos per šių metų pirmąjį ketvirtį į valstybės biudžetą papildomai surinkta: apie 75 mln. litų akcizų, 184,8 mln. litų - pridėtinės vertės mokesčio, 86,5 mln. litų - pelno mokesčio. Mažiau surinkta tik gyventojų pajamų mokesčio - 16,7 mln. litų", - rašoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Finansų ministerijos specialistai prognozuoja, kad per šiuos metus mokesčių reformos dėka į valstybės biudžetą pateks apie 1,3-1,5 mlrd. litų papildomų pajamų.

REKLAMA
REKLAMA

Šalutinis efektas svaresnis

SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Udrėnas sako, kad dabartinis pasaulio ekonomikos nuosmukis yra beprecedentis, tad analitiškai nuspręsti, kaip klostytųsi įvykiai, jei nebūtų mokesčių reformos, yra praktiškai neįmanoma.

"Manau, kad vartojimas būtų bet kokiu atveju sulėtėjęs. Akivaizdu, kad jį galėjo prislopinti ne tik bendros ekonominės tendencijos, padidėjusios žmonių išlaidos, pavyzdžiui, būto šildymui, bet ir mokesčių padidinimas", - sako N. Udrėnas.

Banko "DnB NORD" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis ir socialinių mokslų daktaras, verslininkas Antanas Bosas akcentuoja, kad Finansų ministerija neįvertina netiesioginių reformos padarinių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Neabejoju, kad tiesioginis efektas yra toks, kokį skelbia Finansų ministerija, tačiau netiesioginį sunku įvertinti, tad jo į skaičiavimus tikriausiai ir neįtraukė. Dėl padidintų akcizų surinkta 75 milijonais litų daugiau, tačiau kiek būtų surinkta, jei nepadidinus mokesčio būtų daugiau piltasi kuro? Juk dėl to ir PVM būtų surenkama daugiau, ir mažiau žmonių į Lenkiją būtų važiavę. Taigi netiesioginis šios mokesčių reformos efektas yra neigiamas ir ženkliai sumažina tiesioginio efekto naudą", - sako R. Rudzkis.

REKLAMA

"Deja, bet dabartiniai valstybės ekonomistai moka tik sudėti ir atimti. Ar jie įskaičiavo tai, jog visa Pietvakarių Lietuva maistą ir kurą perka Lenkijoje, o Šiaurės Lietuvos gyventojai automobilius "girdo" Latvijoje? Ar įvertinta tai, kad nuo vasario kas savaitę bedarbių gretas papildo apie 9,5 tūkstančio gyventojų? Iki šiol bedarbių skaičius didėja tik verslo sąskaita, o tai reiškia, kad itin sparčiai mažėja tų, kurie moka mokesčius ir išlaiko valstybės aparatą. Sutinku, kad reikėjo panaikinti daugumą mokestinių lengvatų, tačiau tik ne tas, kurių nebelikus vietinę produkciją išstumia užsienietiška. Šiais buhalteriniais skaičiavimais neįvertinimas šalies ūkio konkurencingumo praradimas", - sako A. Bosas.

REKLAMA

Anot jo, akivaizdžiausias šūvis pro šalį yra akcizų kurui padidinimas. Panašus efektas esą yra ir dividendų apmokestinimo srityje.

"Valdantieji aiškiai pasakė, kad ši mokesčių reforma laikina. Tai kuris verslininkas dabar skubės išsimokėti dividendus ir dėl to sumokėti didesnius mokesčius? Palauks, kol jie vėl bus sumažinti arba ras kitokių išeičių", - teigia A. Bosas.

Mažesni mokesčiai ne geriau?

A. Bosas yra įsitikinęs, kad valdžiai įvykdžius reformą mokesčių mažinimo kryptimis būtų gautas nepalyginamai geresnis efektas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Jei mokesčiai būtų sumažinti, pajamų tikrai būtų surenkama daugiau. Esu suskaičiavęs, kad sulyginus visus pagrindinius mokesčius - pelno, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės - iki 15 procentų verslui nebeapsimokėtų jų slėpti, nes slėpimas kainuotų brangiau nei normali buhalterija. O dabar išaugus mokesčių naštai nemaža dalis verslo traukiasi į šešėlį. Kuris dabar žmogus bėgs skųstis, kad jam dalį algos moka vokelyje?" - teigia verslininkas.

Tuo metu tiek R. Rudzkis, tiek N. Udrėnas mano kitaip.

"Tvirtinti, kad įvykdžius priešingą mokesčių reformą - sumažinus pagrindinius mokesčius biudžetas būtų surenkamas kur kas sėkmingiau, tikrai negalima. Kad ir Didžiosios Britanijos pavyzdys rodo, jog tokie veiksmai šios ekonominės krizės metu neduoda pageidaujamų rezultatų", - sako N. Udrėnas.

REKLAMA

R. Rudzkis yra įsitikinęs, kad mokesčių mažinimas būtų dar labiau apsunkinęs biudžeto surinkimą, tačiau akcentuoja, kad tikrai nereikėjo didinti akcizų alkoholiui ir kurui, kurie yra itin susiję su šešėline ekonomika ir jų didinimas augina kontrabandos bei nelegaliai gaminamo alkoholio apyvartą.

Martynas Vainorius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų