REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Čekijos premjero M. Topolaneko atstatydinimas iškelia nemažai klausimų dėl visos eilės svarbių tarptautinių susitikimų, planuojamų gegužės mėn. Prahoje. Tuo labiau, kad nors čekų politikas ir nebevadovauja savo šalies vyriausybei, jis oficialiai vis dar yra ES vadovas.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi, situacija ir toliau išlieka pakankamai nevienareikšmiška. Dauguma Europos politologų aiškiai laikosi nuomonės, kad čekų pirmininkavimas Europos Sąjungai „faktiškai pasibaigė po to, kai Topolaneko vyriausybei buvo pareikštas nepasitikėjimas Čekijos parlamente.

REKLAMA

„Aš esu tikras, kad po nepasitikėjimo Topolaneko vyriausybe, Čekijos vadovavimas ES faktiškai pasibaigė” – pabrėžė ir UniCredit banko analitikas P. Sobisekas, kurio nuomonę citavo Čekijos spauda.

Tačiau M. Topolanekas tokias politines tendencijas aiškina ne vien tik savo šalies parlamentarų spaudimu. Šis politikas oficialiai paskelbė, kad Prancūzija bei kitos Vakarų Europos šalys darė tam tikrą spaudimą ir tuo siekė pabrėžti, kad maža šalis, tokia kaip Čekija, negali vadovauti visai ES.

REKLAMA
REKLAMA

"Mes įtikinome kiekvieną, kad maža ar vidutinio dydžio šalis sugeba valdyti Europos Sąjungą. Ir dabar, netikėtai, visi sako, kad mažos šalys negali padaryti to, ir kad tai yra iki didelių valstybių galioje. Tokia nuomonė akivaizdžiai vyrauja Prancūzijos bei kitų šalių pasisakymuose ir viešojoje sferoje” – duodamas interviu Čekijos laikraščiui „Dnes” pabrėžė M. Topolanekas.

Vis dėlto, čekų politikui gegužę vyksiančio Prahos susitikimo metu teks dirbti ir su jo pirmininkavimą kritikuojančiomis šalimis. Gegužės 7-osios rytą Topolanekas turės pradėti dialogą su Europos Sąjungos narių atstovais, įvairiais politikais, vyriausybių vadovais. Čekija su švedais taip pat turės aptarti pirmininkavimo perdavimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, labai svarbi susitikimo dalis bus ir „pirmininkavusių šalių trio“ prisistatymas. Trys ES valstybės – Prancūzija, Čekija ir Švedija, pristatys jungtinę 18 mėnesių programą  (kas buvo nuveikta ir ką planuojama nuveikti pirmininkavimo laikotarpiais).

ES viršūnių susitikimas, kuriame diplomatinius sugebėjimus turės parodyti čekas Topolanekas, kėlė daug entuziazmo. Nemažai tarptautinių analitikų skelbė, kad šis Europos vadovų susitikimas gegužės 7-ąją Prahoje galėtų prisidėti prie novatoriškumo paieškų, siekiant reformuosi ES ir spręsti socioekonomines bei politines pastarojo meto problemas. Vis dėlto pastaruoju metu susitikimo nuotaikas temdo vidiniai ES nesutarimai, todėl manoma, kad šis vadovų susitikimas bus santūrus ir nepasižymės inovatyvių idėjų paieška.

REKLAMA

Svečių sąrašas – su klaustukais

Nors ES vadovų susitikime rinksis visų Bendrijos narių atstovai, iki šiol nėra aišku, kas atstovaus (ir ar bus atstovaujamos) Ukrainą, Moldovą, Gruziją, Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją.

Moldovą šiuo metu krečia politiniai neramumai, kurios įtakojo rinkimų rezultatais nepasitenkinusių žmonių protestai. Ne ką stabilesnė situacija yra ir Gruzijoje. Šios šalies opozicija reikalauja šalies prezidento atsistatydinimo.

Ukraina yra tiek politinėje, tiek ir socioekonominėje sumaištyje. Kijeve vis garsiau skamba reikalavimas surengti naujus parlamento rinkimus. Netyla diskusija ir dėl paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamo Baltarusijos vadovo A. Lukašenkos dalyvavimo ES viršūnių susitikime.

REKLAMA

Tačiau kai kurios ES šalys, matydamos Baltarusijos politines prošvaistes, ragina Viršūnių susitikimo dalyvius neignoruoti A. Lukašenkos.

„Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka galėtų būti pakviestas į kitą mėnesį vyksiantį neformalų Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Rytų partnerystės tema, tačiau sprendimą dėl to turi priimti ES pirmininkaujanti Čekija“, - teigia ir prezidentas Valdas Adamkus.

V.Adamkaus teigimu, Baltarusijos atstovų dalyvavimas liudytų, kad ši šalis įsitraukia į Rytų kaimynystės politikos programą, kuri atneštų neabejotinos naudos Baltarusijos žmonėms.

Azerbaidžanas, kuris neseniai faktiškai išrinko I. Alievą šalies prezidentu iki gyvos galvos, taip pat sulaukia daug kritikos. Tuo labiau, kad Azerbaidžanas gerokai suerzino ES vadovus, pasirašydamas su Gazprom memorandumą dėl ilgalaikio aprūpinimo dujomis Rusijos rinką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų