Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje įvyko susitikimas su Lietuvos bankų asociacijos nariais, kurio metu pristatyta finansų inžinerijos priemonė – Paskolų fondas, kuris suteiks galimybę žemės ūkio veiklos subjektams gauti kreditus mažesnėmis palūkanomis, pranešė ministerija.
„Žemės ūkio sektorius – vienas sveikiausių šiuo nelengvu šaliai metu. Jau pastebėjome, kad supaprastinta Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių įgyvendinimo tvarka duoda rezultatų. Tad ieškosime dar daugiau būdų, kaip padėti ūkininkams ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams. Tikimės, kad ir šis fondas, teiksiantis paskolas su mažesnėmis nei rinkoje esančiomis palūkanomis, bus didelė parama“, – pranešime cituojamas žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas.
Kaip informavo Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorės pavaduotojas Mindaugas Palionis, įgyvendinant Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai gali bendrai finansuoti išlaidas, kuriomis įnašais remiami rizikos kapitalo, garantijų ir paskolų fondai. Ministerija iš šio fondo lėšų, t.y. Kaimo plėtros programai skirtų lėšų, steigia Paskolų fondą kaip atskirą finansinį padalinį UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ sudėtyje ir skiria jį šio fondo valdytoju. Planuojama, kad Paskolų fondas atliks lėšų, skirtų kreditavimui, valdytojo funkcijas, finansinių tarpininkų (t.y. bankų) atranką ir priežiūrą, kredito išdavimo ir panaudojimo pagal paskirtį kontrolės funkciją. Paskolų fondas steigiamas neribotam laikui ir negali būti likviduotas bent iki 2015 m. gruodžio 31 d., t.y. Kaimo plėtros programos įgyvendinimo pabaigos. Iki 2015 metų pabaigos visos Paskolų fondo lėšos privalo būti suteikiamos kreditų gavėjams kredito forma mažiausiai vieną kartą.
„75 proc. šio fondo lėšų bus iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir 25 proc. – iš nacionalinio biudžeto, – paaiškino M. Palionis. – Kreditai bus skiriami ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla kaime bei įmonėms, perdirbančioms ar realizuojančioms žemės ūkio produktus. Tiek trumpalaikiai, tiek ir ilgalaikiai kreditai bus teikiami tik tiems ūkio subjektams, kurie neturi ekonominių sunkumų“. Tinkamos finansuoti išlaidos numatytos Kaimo plėtros programos priemonių „Žemės ūkio valdų modernizavimas ir „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ aprašymuose (juos galite rasti Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje www.zum.lt)
Siūloma kredito suma pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ – nuo 15 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų, o pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas” – iki 4 mln. eurų. Taip pat planuojama, kad bankas, teikiantis lengvatinį kreditą, turės prisidėti mažiausiai 30 proc. nuosavų lėšų. Kreditai skiriami investicijoms, bet negali būti skiriami apyvartinėms lėšoms didinti. Pareiškėjas galės kreiptis tik investicinės paramos ar tik kredito, ar abiejų. Svarstoma galimybė teikti kreditus tiek litais, tiek eurais – ūkininkas pats turės įvertinti riziką ir priimti optimaliausią sprendimą.
Lietuvos bankų asociacijos nariai teiravosi ministerijos pareigūnų apie tai, kas prisiims suteiktų paskolų riziką, apie sutarties tarp banko ir ūkininko bei vieningos paraiškos sąlygas, kėlė lėšų administravimo klausimus. Domėtasi, kaip bus atrenkami tinkami finansavimui projektai. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas siūlė pasvarstyti, kaip geriausia atrinkti finansinius tarpininkus.
Sutarta, kad bankų asociacijos nariai, susipažinę su Paskolų fondo modeliu, dar kartą asociacijoje jį apsvarstys, pateiks ministerijai aktualiausius klausimus (analogiškai ir ministerijos pareigūnai aptars asociacijos pateiktus pasiūlymus), bei dar kartą abi pusės susitiks konstruktyviai diskusijai.
