Prieš savaitę grįžęs iš kelionės po Tailandą, dainininkas ir muzikos prodiuseris Linas Adomaitis sako, kad atitrūkti nuo darbų bent mėnesiui yra būtina.
„Net jei dirbi mylimą darbą – be pertraukos ar atostogų gali atbukti ir nugrimzti į rutiną. Kelionės padeda perkratyti vertybes, siekius, pasverti nuveiktus darbus ir svajones, kelionės padeda viską sudėlioti į savo vietas.“ – teigia atlikėjas, kasmet išvykstantis į tolimus kraštus.
Šiemet Linas Adomaitis kartu su savo drauge Irma išmaišė kone visą Tailandą, stengdamiesi aplenkti turistų pamėgtus kurortus ir pamatyti tikrąjį šalies veidą, užsukant į mažus miestelius, kaimelius ir net žemėlapyje nedominuojančias salas. Keliautojai nesinuomojo automobilio, po šalį jie keliavo kuo skirtingesnėm transporto priemonėm. „Labai įdomu keisti transportą, smagu dideliame mieste važiuoti taksi „tuk-tukais“ ir ignoruoti automobilių kamščius, nes tie „tiuninguoti“ triračiai per visur lenda kiaurai.“ – šypsosi Linas. „Pakeitėme kone 20 skirtingų auto - keliavome traukiniais, autobusais, lėktuvais, kanojomis, žvejų laivais, triračiais „tiuninguotais tuk-tukais“ su parketu, motoroleriais, sunkvežimiais, automobilių priekabose ir netgi drambliais.“
Pora su kareiviškomis kuprinėmis ant pečių kelionės maršrutą sudarinėjo ekspromtu, jie težinojo, kad pora savaičių skirs Tailando pietinei daliai ir porą – šiaurinei. „Vartėme žemėlapį, skaitėme knygą apie Tailando istoriją, politiką ir ideologiją, klausydavome vietinių žmonių patarimų. Jei koks miestelis patikdavo – pasilikdavome kelioms dienoms, jei užklysdavome į turistų pamėgtas vietas – sėsdavome į ratus ir traukdavome toliau.“ – apie keliavimo stilių pasakoja Linas.
„Tailande labai vešli, žalia, drėgna, sodrių spalvų gamta. Važiuojant traukiniu valandų valandas gali žiūrėti į pro šalį skriejančias palmes ir mėlyną dangų. Taip pat mus sužavėjo jų pagarba vieni kitiems, tvarkingumas ir švara. Įeinant į bet kuriuos namus privalai nusiimti avalynę. O susitikus nepažįstamųjų žvilgsniams nusišypsoti yra nerašyta taisyklė – tiek šypsenų nei vienoje savo kelionėje dar nemačiau.“ – įspūdžiais dalijasi atlikėjas, prisipažindamas, kad jį labai sužavėjo ir tailandiečių virtuvė. Linas į namus parsivežė visą šūsnį įvairiausių prieskonių.
Be poilsio ir nuotykių muzikos prodiuseris Tailande rinko garsus savo naujam muzikiniam ir literatūriniam darbui. „Rinkau garsus, kurie iliustruos mano kurtas ir paties įskaitytas eiles. Užpildžiau visą savo mini įrašų studijos atmintį, apie 100GB, parsivežiau įvairiausių garsų, kuriuos surinkau džiunglėse, jūroje, traukiniuose, miestų gatvėse ir netgi po vandeniu.“ – pasakoja Adomaitis. Muzika keliautojus lydėjo visur, nes Linas smuiką paimdavo į rankas svečių namuose, mažuose muzikos klubuose, laivuose, prie jūros, gatvėse laukiant traukinio ar autobuso. Prie muzikanto prisijungdavo ir kiti keliautojai, grojantys gitara, perkusija ar digridoo.
Keliautojų troškimas pabendrauti su budistų vienuoliais davė ir žinių, ir abiem po sėkmės apyrankę iš 72-ejų metų vienuolio Chob rankų. „Pažintis su jais įdomi ir naudinga. Sužinojome apie tautos papročius, ideologiją bei vertybių sankirtą. Budistai vienuoliai aukština pagarbą, discipliną ir prieštarauja sumaterialėjusiai Tailando sistemai, smerkia lyties keitimo operacijas, kurios šalyje tampa norma. Jie puoselėja senąją Tailando dvasią, kuomet nebuvo pardavinėjimo ir parsidavinėjimo. O šiandien Tailandas – nors ir labai turistinė šalis, tačiau dar nesugadintų vietų tikrai įmanoma atrasti.“ – pokalbį baigia Linas Adomaitis.
Lino Adomaičio asmeninio albumo nuotraukos
