Europarlamentaras Vytautas Landsbergis būgštauja, kad Baltijos jūros dugnu tiesti planuojamas dujotiekis „Nord Stream“ visiškai sugriaus Baltijos jūros ekosistemas bei teigia, kad gamtinis Baltijos jūros saugumas Rusijai visiškai nerūpi.
Tai V.Landsbergis pareiškė antradienį Europos Parlamento (EP) Baltijos Europos intergrupės susitikime su Švedijos aplinkos apsaugos ministru Andreasu Carlgrenu (Andreasu Karlgrenu), pranešė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų grupės EP spaudos tarnyba.
Pasak pranešimo, V.Landsbergis atkreipė dėmesį į A.Carlgreno pristatytą Švedijos mokslininkų išvadą, kad iš 26 Baltijos jūros ekosistemų gerai funkcionuoja tik 10, ir klausė, kokia to reiškinio dinamika.
„Ar padėtis gerėja, ar blogėja? Jei blogėja, tai Baltijos jūra miršta. Kiek ilgai užtruks, kad ir likusios 10 ekosistemų būtų sugriautos, o Baltija transformuota į Europos Negyvąją jūrą?“, - pranešime cituojamas europarlamentaras.
Prakalbus apie būtinybę Rusiją įtraukti į Baltijos aplinkosaugą V.Landsbergis buvo skeptiškas.
„Gamtinis Baltijos jūros saugumas Rusijai visai nerūpi. Prisiminkime EP rezoliuciją su aplinkosauginiais reikalavimais dėl „Šiaurės srovės“ projekto. „Gazpromas“, kuris ten veikia „Nord Stream“ kompanijos vardu, totaliai ignoravo EP“, - tvirtino V.Landsbergis.
Jo teigimu, tokia Rusijos laikysena nėra naujiena ir Lietuva jau turi liūdnos patirties dėl rusų kompanijos „Lukoil“ naftos gręžinio jūroje netoli Lietuvos sienos ir Pasaulio kultūros paveldo objekto - Kuršių nerijos.
„Rusija jau ten kategoriškai atsisakė susitarti dėl bet kokių garantijų ir kompensacijų, jeigu verslovė pažeistų jūrą ir neriją. Atsitiks, ir kas čia tokio?“, - sakė europarlamentaras.
Tuo tarpu švedų ministras tikino, kad spręsdama dėl leidimo „Nord Stream“ projektui, Švedijos Vyriausybė bus labai reikli tikrindama projekto atitikimą ekologiniams Europos įstatymams ir konvencijų reikalavimams.
Pasak pranešimo, A.Carlgrenas pripažino, kad jo šalies Vyriausybė patiria mėginimų daryti įtaką jos sprendimams šiuo klausimu bei teigė, kad priimdama sprendimą ji negali vadovautis politiniais motyvais, bet grynai teisinėmis normomis.
„Rusija - komplikuotas partneris, todėl reikia ją įjungti į prekybos ir verslo santykius, kad galėtume įtakoti teigiamus pokyčius“, - A.Carlgreną cituoja pranešimo autoriai.
