REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šį ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyks pavasarinė Europos Vadovų Taryba (EVT) į kurią suvažiuos Europos Sąjungos šalių prezidentai ir vyriausybių vadovai. Tad kokius klausimus jie spręs?

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos interesai

Be jokios abejonės Lietuvai bus aktualūs svarstymai dėl Europos Komisijos pasiūlymų energetikos projektams skirti 5 mlrd. eurų. Lietuva siekia, jog dalis šių lėšų - 175 mln. eurų (604 mln. litų) - būtų skirta elektros tilto iš Švedijos į Baltijos šalis projektui.

REKLAMA

Taip ištraukiant Baltijos regioną iš energetinės izoliacijos ir integruojant į bendrą Europos energetikos rinką.

Pirmadienį susirinkę ES šalių užsienio reikalų ministrai bandė susitarti šiuo klausimu. Susitikime dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas teigė, kad ministrai pritarė šiam Europos Komisijos siūlymui.

"Susitikimo tikslas buvo parengti išvadas EVT susitikimui. Jas rengiant buvo akcentuojami keli klausimai. (...) Mes aptarėme Europos ekonomikos atgaivinimo planą. Diskusijos dėl kai kurių projektų dar vyksta, bet Baltijos jungčių projektai yra įrašyti ir 175 mln. eurų (604 mln. litų) suma šiandien yra patvirtinta. Ją galutinai dar turės palaiminti ES vadovai šį penktadienį ir šeštadienį", - BNS agentūrai kalbėjo V.Ušackas.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau nepriklausomas Briuselio internetinis tinklalapis „Euobserver“ skelbė, kad užsienio reikalų ministrams nepavyko pasiekti pilno sutarimo, kam bus skirti 5 mlrd. eurų ir, kad galutinį sprendimą turės priimti būtent susirinkę Europos šalių vadovai.

Ekonominiai klausimai

Šioje EVT bus tariamasi dėl bendrų ES veiksmų koordinavimo siekiant sparčiau įveikti esamą ekonominę krizę. Bus siekiama sutarti vengti vienpusiškų veiksmų ir nesiimti protekcionizmo politikos.

Taip pat bus kalbama apie tarptautinių finansinių institucijų bei kredito reitingų agentūrų veiklos priežiūrą bei reformą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prancūzija ir Vokietija antradienį paragino ES iki birželio įgyvendinti pradines finansų sektoriaus reformas, kuriomis būtų siekiama stabilumo ir skaidrumo.

Artėjant G20 susitikimui (20-ties labiausiai išsivysčiusių ir besikuriančių pasaulio rinkų šalių grupė), kuris vyks balandžio 2 d. Londone, ES vadovai sieks suderinti bendrą ES poziciją, kuri bus pristatyta susitikime.

Apie tai užsiminė ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, kuris teigė, kad "Europa Londone turi būti vieninga, ir aš manau, kad mes būsime vieningi. Itin svarbu ne tik Europai, bet ir visam pasauliui, kad susitikimas Londone būtų sėkmingas".

REKLAMA

Praėjusią savaitę Londone dvi dienas truko G20 šalių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimas, kurio metu buvo aptartos kovos su pasauline ekonomikos krize priemonės.

Susitikimo metu buvo nutarta padidinti finansavimą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kad jis galėtų padėti sunkumų patiriančioms šalims.

Susirinkę euro zonos šalių finansų ministrai, taip pat pritarė planams TVF biudžetą padvigubinti iki 400 mlrd. eurų. Tikimasi, kad ir EVT pritars šiam pasiūlymui.

ES ekonomikos gaivinimui 2009-2010 metais skirs mažiausiai 400 mlrd. eurų, o tai yra 3 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP).

REKLAMA

Tačiau ne visi mano, kad ES deda pakankamai pastangų kovojant su ekonomine krize. Nobelio ekonomikos premijos laureatas profesorius Paulas Krugmanas pareiškė, kad Europos Sąjunga privalo kasmet kovai su recesija skirti 4 proc. BVP.

Energetinis saugumas ir klimato kaita

EVT tarsis dėl energetinio efektyvumo didinimo būtinybės, naudojant kuo daugiau ekologiškai saugių ir atsinaujinančių resursų.

Svarstys, kaip ES galėtų išskaidyti energetinių resursų tiekimo kelius, mažinant priklausomybę nuo Rusijos energetinių šaltinių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klimato kaitos klausimais bus toliau derinama ES pozicija artėjančiai Kopenhagos konferencijai, kurioje planuojama patvirtinti naują kovos su klimato kaita deklaraciją. Tikimasi, kad prie jos prisidės ir viena didžiausių klimato teršėjų – JAV.

ES ragina besivystančias pasaulio šalys aktyviau prisidėti prie kovos su klimato kaita ir dėti daugiau pastangų mažinant klimato užterštumą.

Rytų partnerystės projektas

Planuojama, kad šiame susitikime bus galutinai patvirtintas Rytų partnerystės projektas, kuris turėtų įsigalioti gegužės 7 d.

REKLAMA

Prahoje įvyksiančiame susitikime būtų pasirašytas naujas regioninio bendradarbiavimo susitarimas tarp ES ir Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.

Vieninteliu klaustuku išlieka Baltarusijos lyderis – Aleksandras Lukašenka. Galima tikėtis, kad būtent šioje EVT bus nuspręsta ar kviestis šią šalį prisijungti prie šio projekto ir ar Prahoje po susitarimu pasirašys pats A. Lukašenka.

Pirmadienį susirinkę ES užsienio reikalų ministrai dar 9 mėnesiams sustabdė sankcijų galiojimą Baltarusijai. O tai reiškia, kad Baltarusijos vyriausybės atstovai, įskaitant ir prezidentą A. Lukašenką, išsaugojo teisę keliauti į Europos Sąjungos šalis.

REKLAMA

ES plėtros klausimai

ES vadovai greičiausiai neišvengs diskusijų dėl tolesnės Bendrijos plėtros. Tikėtina, kad šį klausimą iškels šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija.

Čekija siekia, kad ES pradėtų derybas dėl narystės su Juodkalnija, kuri pateikė oficialų prašymą 2008 m. gruodi.

Tačiau dalis ES šalių (Austrija, Liuksemburgas, Olandija ir Vokietija) teigia, kad dabartinis laikas (esant finansų krizei, vis dar neįsigaliojus Lisabonos sutarčiai) nėra tinkamas naujų narių priėmimui ir siūlo kuriam laikui atidėti ES plėtrą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitos šalys (tarp jų Lietuva, Didžioji Britanija) pasisako už tolesnę plėtrą. Klausimas dėl Juodkalnijos bus sprendžiamas kovo 27 d. neformaliame ES užsienių reikalų ministrų susitikime.

Europos Komisijos įgaliojimų pratesimas

Briuselio šaltiniai teigia, kad ES šalių vadovai šio susitikimo metu gali nuspręsti pratęsti dabartinės Europos Komisijos įgaliojimų laiką.

Oficialiai Komisijos, kuriai pirmininkauja Jose Manuelis Barroso, įgaliojimai baigiasi spalio 31 d.

Kol neįsigalios naujoji Lisabonos sutartis (dėl kurios pakartotinas referendumas Airijoje bus surengtas rugsėjo-spalio mėnesiais) Europos Komisija turės vadovautis dabar veikiančia Nicos sutartimi.

REKLAMA

Tačiau Nicos sutartis numato Europos komisarų skaičiaus mažėjimą, jų šiuo metu yra 27. Tuo tarpu Lisabonos sutartimi komisarų skaičius išlieka nepakitęs.

Išlieka klausimas kaip reiktų vertinti Komisijos legalumo statusą. Neabejojama, kad atsiras organizacijų, kurios bandys užginčyti Barroso komisijos sprendimų, priimtų po spalio 31 d., legalumą.

Briuselio kuluaruose pasisakoma, kad Komisija galėtų funkcionuoti tik kaip laikinas administruojantis organas, turintis ribotus įgaliojimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų