Kovotojai už Tibeto laisvę iš Lietuvos ir Indijos antradienio vidurdienį protestuos prie Kinijos ambasados, vėliau Rotušės aikštėje bus surengtas mitingas.
Kaip BNS pirmadienį pranešė Tibeto laisvės rėmimo grupė, ambasados atstovams ketinama perduoti manifestą, kuriame bus reikalaujama pradėti derybas su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama, nepažeidinėti žmogaus teisių šiame Himalajų regione, pripažinti politinių kalinių problemą.
Manifestą ruošiasi pasirašyti Tibeto kultūros fondas, Tibeto laisvės rėmimo grupė, Seimo parlamentinė Tibeto rėmimo grupė ir Lietuvoje viešintys vienuoliai iš Indijos, kurie pastarąsias dvi savaites Vilniuje ir Kaune pristatinėjo Tibeto kultūrą.
Po protesto - 17 val. Rotušės aikštėje rengiamas Tibeto palaikymo mitingas, kurio metu, anot kovotojų už Tibeto laisvę, bus pakelta šio Himalajų regiono vėliava, pritvirtinta prie baliono.
Tikimasi, kad į mitingą susirinks apie 100 žmonių. Sostinės savivaldybė išdavė leidimą protestuoti - anot Tibeto laisvės rėmimo grupės atstovų, politikai atsižvelgė į tai, kad tų pačių organizatorių rengiamų akcijų metu viešosios tvarkos pažeidimų paprastai išvengiama.
Lietuvoje rengiamos protesto akcijos sutampa su istorine data - kovo 10-ąją sukanka 50 metų nuo 1959-aisiais įvykusio tibetiečių nacionalinio sukilimo, kurį numalšinusi, Kinija okupavo Tibetą, o 14-asis Dalai Lama turėjo pasitraukti į Indiją.
Tarptautinės teisės specialisto Dainiaus Žalimo teigimu, dėmesys į situaciją šiame Himalajų regione kovo 10-ąją atkreipiamas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių. Taip, anot jo, tradiciškai išreiškiamas solidarumas su Tibetu.
„Tibetas - vienas iš liūdniausių pavyzdžių tarptautinės teisės istorijoje. Vienas mano pažįstamas, taip pat tarptautinės teisės specialistas, vadina tai valstybinio kanibalizmo atveju - kai 2 tūkst. metų gyvavęs valstybinis darinys buvo brutaliai suvalgytas“, - BNS antradienį sakė Vilniaus universiteto teisininkas.
Pasak D.Žalimo, nors kol kas Kinija kategoriškai atsisako atsižvelgti į raginimus peržiūrėti situaciją Tibete, pastangos atkreipti į tai dėmesį gali pasitarnauti tokiu atveju, jeigu ateityje Kinija imtų demokratėti.
„Sovietų sąjunga irgi nebuvo linkusi atsižvelgti į tai, kad Baltijos šalys okupuotos. Negalima sakyti, kad jei šiandien ji neatsižvelgia, tai to nebus niekada. Jei Kinijoje prasidės demokratiniai procesai, ji bus priversta spręsti šią problemą iš žmogaus teisių pusės. O raginimų iš užsienio reikia, kad šis klausimas apskritai nebūtų pamirštas“, - tikino teisininkas.
Grupė parlamentarų vasario viduryje Seime įregistravo rezoliucijos projektą, kuriame ragina Kinijos vadovus „pradėti nuoširdų dialogą dėl Tibeto ateities su Dalai Lama, Tibeto parlamento ir vyriausybės tremtyje atstovais, ir siekti sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus“, o Lietuvos Vyriausybei siūloma „skatinti tokiais principais grindžiamą Kinijos ir Tibeto atstovų dialogą, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu“.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Jiang Yu (Dziang Ju) savo ruožtu pasiūlė šiems parlamentarams pasimokyti Tibeto istorijos, kadangi, anot jos, yra „žinomas istorinis faktas“, kad Tibetas yra Kinijos dalis nuo 13-ojo amžiaus, o šio regiono gyventojai „turi visas teises, suderinamas su šalies konstitucija ir įstatymais“.
Ji tvirtino, kad Kinija neketina pasiduoti „spaudimui iš užsienio“ ir nusileisti.
Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.
