REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rytų ir Vidurio Europa: skirtingoms šalims krizė smogs skirtingai

Šie metai turėjo būti šventiniai Vidurio ir Rytų Europai. Prabėgo 20 metų nuo Berlyno sienos griūties. Taip pat sukako dešimtmetis, kai NATO pradėjo plėtrą į Rytus. Be to, prieš 5 metus dalis šio regiono valstybių pagaliau prasibrovė į Europos Sąjungos gretas. Šalys nuo Baltijos iki Juodosios jūrų turi ką prisiminti, tačiau tuos prisiminimus, kaip rašo „Financial Times“, užtemdo finansinė krizė, kuri kelia pavojų regiono stabilumui.

REKLAMA
REKLAMA

Visa Europa juda į blogiausią ekonominę krizę nuo pat ketvirtojo dešimtmečio laikų. Tačiau, palyginti su turtinga Vakarų Europa, Vidurio ir Rytų Europos tautų pozicija prastesnė siekiant susidoroti su krize. Pavojai yra tokie dideli, kad ES lyderiai praėjusį sekmadienį per susitikimą Berlyne sutiko paremti Tarptautinio valiutos fondo paramos Rytų ir Vidurio Europai padvigubinimą iki 500 mlrd. dolerių. Vokietijos kanclerė Angela Merkel dabartinę situaciją vadina „neeiline tarptautine krize“.

REKLAMA

Pavojuje atsidūrė ne tik silpnų valstybių ekonominis vystymasis, tačiau ir jų politinis stabilumas. Niekas nesitiki ketvirtojo dešimtmečio blogio pasikartojimo. Tačiau augantis nepasitenkinimas dėl nuosmukio, nedarbo ir skolų gali pakurstyti populizmą, kuris atneš nenuspėjamų pasekmių. Socialinė ir etninė įtampa gali kilti ir Vakarų Europoje. Reformistinės vyriausybės, multinacionalinės kompanijos ir bankai, mažėjant pragyvenimo lygiui, gali tapti pagrindiniais taikiniais. „Ekonominė krizė labiau paveiks Rytų Europą nei Vakarų Europą, nes Rytų Europos politinės ir ekonominė sistemos yra labiau pažeidžiamos“, - teigia Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas.

REKLAMA
REKLAMA

Regiono politinis ir ekonominis stuburas ES taip pat susiduria su sunkumais, nes Vakarų valstybių lyderiai, kovodami su krize, linkę į pirmą eilę iškelti nacionalinius interesus, kurie skaldo Europos Sąjungos solidarumą. Tai ypač pastebima, kai kalbame apie finansus ar pramonę. Sunkiai dirbę tam, kad atvestų savo šalis į globalią Europą, kai kurių Vidurio ir Rytų Europos šalių lyderiai jaučiasi išduoti. Buvęs Slovakijos užsienio reikalų ministras, o dabar Vokietijos Marshallo fondo analitikas Vidurio ir Rytų Europai Pavolas Demesas teigia: „Žmonės kvestionuoja liberalią demokratiją, rinkas ir ES. Jie mato, kad tokios šalys kaip Prancūzija priima nacionalinius sprendimus tuo metu, kai yra reikalingi tarptautiniai sprendimai. Jie jaučiasi atskirti.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau net ir turint omenyje antivyriausybines demonstracijas Bulgarijoje ir Lietuvoje, smurtinį protestą Latvijoje ir prieš čigonus nukreiptos retorikos pagausėjimą Vengrijoje, Vidurio ir Rytų Europos regionas nepanirs į chaosą. Nepaisant nerimo dėl ES solidarumo, bloko naujosios narės lieka įsipareigojusios gilinti savo integraciją. Pavyzdžiui, Lenkija skubina savo planus prisijungti prie euro zonos. „Ko mums reikia, yra daugiau Europos, o ne mažiau“, - teigia Varšuvos tarptautinių santykių centro vadovas Eugeniuszas Smolaras.

Kas beatsitiktų, skirtingos šalys krizę išgyvens su skirtingomis pasekmėmis. Vienoje grupėje yra šalys, jaučiančios itin didelį finansinį spaudimą. Tai – Vengrija, Latvija ir Ukraina, kurios jau užsitikrino TVF pagalbą. Kitame gale yra Lenkija, Čekija ir Slovakija, kurios pasižymi santykiniu ekonominiu stabilumu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų