Valstybės institucijos ir įstaigos teigia nepadariusios žalos dviem vaikystėje į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvežtoms lietuvėms Vitalijai ir Sandrai Rymanovoms. Todėl Apeliacinio teismo prašoma panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą priteisti seserims šimtatūkstantines kompensacijas.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) atstovavusio advokato Vitoldo Kumpos, ieškinys yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos valstybė mergaitėms būnant JAV, jomis „tinkamai rūpinosi“. Tačiau pirmadienį per teismo posėdį jis negalėjo konkrečiai atsakyti į V. ir S.Rymanovų advokatų klausimus, kurios institucijos sutikimu JAV mergaitėms buvo pakeisti vardai, pavardės ir kuri institucija jas išlaikė už Atlanto.
SADM atstovo teigimu, mergaitės išvyko į JAV ir ten gyveno legaliai - turėdamos galiojančias studentų vizas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Simona Bronušienė sulaukė teisėjų kritikos teigdama, kad seserys Rymanovos, 1996-aisiais išvežtos į JAV dvejiems metams, o praėjus šiam terminui - 1998-aisiais - dingo. Jos esą buvo rastos tik 2003-iaisiais, nors 1998-aisiais turėjo būti arba įvaikintos, arba grąžintos į Lietuvą.
S.Bronušienė aiškino, kad nuo 1998 metais prašyta įvairių JAV institucijų informacijos informacijos apie seserų buvimo vietą, tačiau daugiau jokių veiksmų nebuvo imtasi - jos neieškotos savo pastangomis, nebuvo vykstama jų parsivežti.
Amerikiečių šeima dar 1996-aisiais esą buvo pareiškusi norą mergaites įvaikinti, tačiau nevykdė jiems nurodytos įvaikinimo tvarkos. 2003 metais radus „dingusias“ seseris, paaiškėjo, kad pagal naujus teisės aktus norint jas įsivaikinti, reikia tėvų sutikimo.
V.Rymanovos advokatas Zigmas Burba tikino, kad Šiaulių apygardos teismas teisingai nusprendė, priteisdamas seserims kompensacijas neturtinei žalai atlyginti. Apeliantų skundą jie prašė atmesti ir pripažinti nepagrįstu, kadangi valdžios institucijų elgesys seserų atveju esą buvo netinkamas.
Pasak S.Rymanovos advokato Valdo Falkausko, atsakovai neįstengė paneigti savo neveikimo ir pažeidė tuo metu galiojusius Lietuvos teisės aktus bei tarptautinės teisės normas.
„Vaikų namai „Šaltinis“ niekada neprarado V. ir S.Rymanovų globėjų teisių ir pareigų, net tada, kai jos buvo perduotos amerikietei ir išvyko iš Lietuvos. Iki mergaičių išvežimo nebuvo atimtos iš motinos tėvystės teisės, mergaitės išgabentos į JAV neatsiklausus jų valios ir neturint nei tėvų, nei globėjo - vaikų namų - sutikimo (...). 1996-1998 metais valstybės institucijos nevykdė globos funkcijų, nesprendė vaikų įvaikinimo ir grąžinimo šeimai klausimų“, - argumentavo advokatas.
Sunkiai lietuviškai kalbanti Vitalija verkdama pasakojo teismui, kad atvykus į Lietuvą jos gyvenimas buvo sugadintas, prisipažino dėl to bandžiusi žudytis.
„Kai išvežė, mums sakė, kad aplankysime ir grįšime (į JAV - BNS). Dabar sustojo mokslai, nors Amerikoje turėjau baigti dešimtą klasę. Jei būčiau tenai, jau būčiau baigusi dvylika. Ateities neturiu, mokslų neturiu, į vakarinę nėjau - bandžiau, bet neišėjo. Esu traumuota, bandžiau žudytis, susirgau depresija. Sėdžiu namuose, neturiu mokslų, negaliu dirbti, turiu trečią grupę (invalidumo - BNS), ką man čia veikti? Išvežė, neparvežė - kodėl tada negrąžino po dviejų metų?“, - retoriškai klausė mergina.
Pernai rugsėjį Šiaulių apygardos teismas pripažino, kad seserys Vitalija ir Sandra Rymanovos vaikystėje iš Lietuvos į JAV buvo išgabentos netesėtai.
Seserys už patirtą moralinę žalą iš valstybės prašė priteisti po pusę milijono litų, tačiau gavo mažesnes kompensacijas. Vitalijai priteista 200 tūkst. litų, Sandrai - 150 tūkst. litų.
1996 mergaites iš Šiaulių vaikų globos namų dvejiems metams išvežti į JAV leido Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tuo metu jų motina Panevėžio pataisos namuose atliko bausmę. Tačiau motinai pareikalavus, po devynerių metų - 2005-aisiais - mergaitės grąžintos į Lietuvą.
Pamiršusios kalbą seserys sunkiai prisitaikė prie naujos aplinkos, vienai jų prireikė psichiatrų pagalbos.
2006 metų pabaigoje vyresnioji sesuo - Vitalija - iškrito iš ketvirtojo aukšto balkono ir sunkiai susižalojo. Tuomet skelbta, esą mergina norėjo nusižudyti skatinama depresijos, kuria susirgo, kai buvo parsiųsta į Lietuvą.
