REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos ambasadorius prie tarptautinių organizacijų Vienoje Renatas Norkus teigia, kad pasaulinė ekonomikos krizė turėtų paskatinti Rusiją užmegzti glaudesnius santykius su Vakarais.

REKLAMA
REKLAMA

Krizė verčia bendradarbiauti

R. Norkaus nuomone, finansinė ir ekonominė krizė šiandien tarptautinei bendrijai kelia ne mažesnį pavojų nei terorizmas. Nuosmukis, pasak ambasadoriaus, gali sukelti politinį nestabilumą, kuris sudaro terpę manipuliacijoms ir bandymams daryti įtaką tarpvalstybiniams santykiams, rašo „Respublika“.

REKLAMA

Kita vertus, diplomatas pripažino, kad esama krizinė situacija, kuri skaudžiai paveikė ir Rusiją, gali priversti Kremlių daugiau įsiklausyti į Vakarų nuomonę.

„Rusijos diplomatija buvo grindžiama principu - arba viską laimiu, arba nieko nedarau. Realybėje to nėra - jei kažką laimi, reikia daryti ir kompromisus. Tai galioja ir Rusijai. Su kompromisais reikės sutikti, jeigu norime judėti į priekį ekonominės finansinės krizės akivaizdoje“, - sakė ambasadorius.

REKLAMA
REKLAMA

Raketos Karaliaučiaus srityje – politinė retorika

Diplomato teigimu, dar per anksti prognozuoti, kokią įtaką geopolitikai padarys Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijos pasikeitimas.

„Reikėtų dar kiek palaukti ir daugiau pamatyti. Pirmi pokalbiai tarp Rusijos ir JAV atsiranda, bet tiksliai prognozuoti - per anksti“, - sakė R. Norkus.

Pastaruoju metu apžvalgininkai nemažai dėmesio skyrė Rusijos atstovų pranešimams apie galimą „Iskander“ raketų dislokavimą Karaliaučiaus srityje. Rusija apie planus pastatyti trumpojo nuotolio raketas Lietuvos ir Lenkijos pašonėje paskelbė pernai lapkritį, tačiau prisiekus naujajam JAV prezidentui Barackui Obamai pranešta, kad šių planų atsisakoma.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Buvusio Krašto apsaugos ministerijos sekretoriaus R. Norkaus vertinimu, pats „Iskander“ raketų projektas nuo pat pradžių buvo labai abejotinas. „Iskander“ sistemų kūrimas Rusijai atimtų labai daug laiko ir finansinių resursų.

„Klausimas, ar jie būtų pasiruošę investuoti tiek daug politinio, ekonominio, finansinio kapitalo šio ginklo dislokavimui. Abejotina, ir ar pats ginklas iš tiesų turėtų tokią didelę vertętechnine karine prasme, kaip bandoma išpūsti ir pristatyti politiniame kontekste. Pritarčiau, kad tai daugiau politinė retorika“, - sakė R. Norkus.

REKLAMA

Rusijos „saugumo architektūra“ – abstraktus projektas

Komentuodamas pernai išsakytus Rusijos pasiūlymus kurti naują „saugumo architektūrą“ Europoje, R. Norkus pabrėžė, kad idėjos kol kas yra labai abstrakčios ir sunku pasakyti, kokie yra tikrieji ketinimai.

„Jeigu siekiama pagerinti esamų įsipareigojimų vykdymą, tada diskusijos galėtų vykti. Bet jeigu tikslas yra pakeisti ar susilpninti dabartines saugumo, gynybos institucijas bei struktūras - Europos Sąjungą, NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) - tada nei Lietuva, nei kitos demokratinės Vakarų valstybės tam nepritars. Kol kas niekas neaišku, todėl derybos nevyksta“, - sakė R. Norkus.

Diplomato teigimu, jeigu Rusijos pasiūlymai bus svarstomi, tai galėtų daryti ESBO. Tokiu atveju svarbus vaidmuo tektų ir Lietuvai, kuri 2011 metais pirmininkaus šiai 56 valstybes vienijančiai organizacijai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų