„SOS! Mane parduoda!“ Tokią trumpąją žinutę telefonu moteris siuntė tik kartą. Šiandien ji nesuskaičiuoja, kiek kartų jauna, nepatyrusi ir įbauginta buvo parduota, pabėgusi ir vėl grąžinta į prostitucijos liūną.
Ekspertai perspėja, kad daugėja prekeivių žmonėmis, kurie pirmiausia priverčia nepilnametes merginas juos įsimylėti. Labiausiai kenčia merginos iš globos namų, ar iš nemylimos šeimos.
Važiavo dirbti barmene
Šiandien Karolinai (vardas pakeistas) - per 20 metų. Ji ištekėjusi, turi pastogę, dirba ir kuria planus įgyti specialybę.
Tačiau kai jai tebuvo 15-a, su padirbtu kitos merginos pasu ir mintinai išmokta svetima biografija ji išvyko į Ispaniją naiviai tikėdama, kad dirbs barmene, ir tik nuvykusi ten sužinojo, ką iš tiesų teks daryti. Nesipriešino, nes jau po pirmos darbo nakties išgirdo grėsmingus kitų merginų perspėjimus: „Dabar gausi mušti, nes mažai pinigų uždirbai.“
„Tąkart manęs nemušė, nes šeimininkas sužinojo, kad esu nepilnametė“, - prisimena.
Darbo, jos žodžiais, Ispanijoje buvo daug. 25-30 klientų per parą, 7 dienas per savaitę ir taip tris mėnesius, kol galiojo leidimas būti svetimoje šalyje.
„Per visą tą laiką nedirbau tik savaitę - kai mus slėpė nuo policijos, ir dar vieną dieną, kai man labai skaudėjo“, - pasakojo ji.
Susisiekti su policija, pabėgti, anot moters, neįmanoma. „Mus atidžiai sekė šeimininko žmona“, - sakė ji.
Namiškiams nereikalinga
Iš Ispanijos į Lietuvą Karolina grįžo su 100 dolerių kišenėje, svajojo pradėti normalų gyvenimą. Susirado draugą, pradėjo su juo gyventi. Pastojo, tačiau vyrui jos nereikėjo, jis nesirūpino nei Karolina, nei dukrele.
Po gimdymo praleidusi pusantro mėnesio ligoninėje, Karolina neturėjo nei pinigų atsiskaityti už vaistus, nei artimųjų, kurie galėtų ją su vaikeliu priglausti. Teko pagalbos kreiptis į kitą abejotinos reputacijos pažįstamą.
„Ji davė pinigų vaistams, parvežė mane su vaiku namo pas mamą ir liepė atidirbti skolą“, - taip Karolina atsidūrė Prancūzijoje, kur dirbo gatvėje.
Grasinimai užtaisytu šautuvu buvo tik maža dalis to, ką moteriai ten teko išgyventi.
Vis dėlto po kurio laiko atsirado vilties spindulėlis - klientas prancūzas, dviejų mažamečių vaikų vienišas tėvas, pasiūlė Karolinai savo pagalbą. Jiedu apsigyveno drauge, vienas kitą suprasdami kone tik ženklų pagalba.
Gyvenimas baimėje
Po kelių mėnesių Karolina grįžo į Lietuvą, jau planuodama kelionę atgal. Kol kas tik sau vienai, nes dukrelė jau buvo atsidūrusi globos namuose. Ją susigrąžinti moteris labai troško.
Pasitikti Karolinos į oro uostą niekas neatvyko, pasiekti namus teko taksi, už kurį sumokėti prancūzo kelionei jai duotų 100 eurų nepakako. Pinigų Karolina paprašė artimos giminaitės. Ši patarė kreiptis į vieną jos draugą, kuris užstatui pareikalavo Karolinos paso. Vėliau jis atėmė ir turėtą bilietą į Prancūziją, ir draugiško prancūzo telefono numerį.
„Taip mane pardavė į Vokietiją. Bandžiau mintinai prisiminti prancūzo numerį, tačiau niekaip nepavykdavo. Ilgai neiškenčiau. Kai kartą mane sumušė, pasakiau, kad dirbsiu ir ištinusiu žandu, mėlynu paakiu - juos papudruosiu. Iš tikrųjų sėdėdama bare, kur turėjome laukti klientų, specialiai dėjau ant žando daug ledo. Pastebėjęs mane barmenas iškvietė policiją. Grįžau į Lietuvą“, - dalijasi prisiminimais moteris.
Oro uoste Karolinos jau laukė ją į Vokietiją pardavęs suteneris.
„Priklausiau jam. Man nuolat grasino sulaužyti šonkaulius, aplieti rūgštimi, gyvą užpilti cementu“, - ašarodama pasakoja moteris.
Lietuvoje ji nuo išnaudotojo bandė pabėgti, tačiau buvo pagauta. Merginos kūnas pamėlo nuo smūgių, suteneris ją smaugė, kol ši ėmė dusti, siundė ant jos šunį.
Ji prisimena sutenerio žiaurumus: mušimą, grasinimus išbadyti akis. Matė, kaip šis vandenyje skandino merginas, jas ištraukė leisgyves. Taip mokė nepaklusniąsias.
Pagalba
Ir vėl Anglija, Vokietija, kitos šalys. Taip tęsėsi tol, kol Karolina sužinojo, kad jos suteneris - už grotų. Tik tada moteris ryžosi duoti parodymus policijai.
Tačiau atvykę pareigūnai gelbėti moters nepuolė.
„Jie su mano suteneriu draugiškai pasisveikino, o kai galiausiai mane išsivežė, keletą kartų klausė, ar tikrai pati nenoriu dirbti prostitute“, - atsidūsta Karolina.
Moters gyvenimas ėmė keistis, sutikus mylimą ir mylintį vyrą, ir pasiryžus kreiptis į Lietuvos Caritą, padedantį seksualinio išnaudojimo aukoms.
„Ne iš karto draugui prisipažinau, kuo verčiausi. Jis sužinojo atsitiktinai. Galiausiai viską papasakojau. Sunkiai jam sekėsi su tuo susitaikyti, kai anksčiau susipykdavome, vis primindavo mano praeitį. Dabar susituokėme, jis tapo jautresnis, dėmesingesnis“.
Priverčia įsimylėti
Lietuvos „Caritas“ nuo 2001-ųjų vykdo projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“.
„Dabartinė sunki ekonominė situacija, bedarbių gretų gausėjimas ir užsienyje žadami lengvi pinigai didina prekiautojų žmonėmis aukų skaičių“, - neabejoja projekto koordinatorė Marytė Puidokienė.
Jos duomenimis, per pastaruosius ketverius metus pagalba suteikta 95 „parduotiems“ žmonėms. Dauguma iš jų - moterys ir merginos, įtrauktos į prostituciją. Pernai dirbta su 43 nukentėjusiomis, 27 iš jų - naujai atėjusios į programą.
„Pastaruoju metu ypač pagausėjo nepilnamečių merginų, kuriomis naudojasi prekeiviai, dažniausiai atrodantys kaip mandagūs, sportiškos išvaizdos vaikinai, lengvai įgyjantys merginų pasitikėjimą ir priverčiantys juos įsimylėti“, - akcentavo M. Puidokienė.
Socialinės darbuotojos žodžiais, verbuotojai dažniausiai renkasi pažeidžiamas merginas: augusias nemylinčių tėvų ar socialinės rizikos šeimose, specialiose mokyklose ar globos namuose.
Jau vaikystėje dalis šių merginų patyrė patėvių, motinų sugyventinių ar kitų pažįstamų seksualinį smurtą, pažeminimą. Tai labai traumuotos merginos, turinčios psichologinių problemų ir sukaupusios savyje daug nuoskaudų, praradimų, neišsipildžiusių vaikiškų svajonių, trokštančios žmogiškos šilumos ir supratimo.
Pastebėję, ko merginai trūksta, ir bent trumpam jai tai suteikę, apsukrūs prekeiviai jas psichologiškai prisipratina.
Klesti ir vietinė prekyba
Didžioji aukų dalis - pilnametės, pardavinėjamos Lietuvoje arba, ieškodamos geresnio uždarbio, apgaulės būdu atsiduriančios užsienio šalių viešnamiuose. Atvykus į vietą iš jų neva saugumo sumetimais ar kitu pretekstu atimami asmens dokumentai ir taip merginos tampa įkaitėmis svečiose šalyse.
„Per prievartą šiais laikais į mašinas merginų nebegrūda, dažniau suvilioja greitu ir dideliu uždarbiu ar kitokiais įmantriais pasiūlymais“, - minėjo M. Puidokienė.
Lietuvoje, anot jos, daugėja vietinės prekybos moterimis: šios parduodamos iš mažesnių kaimų į didesnius miestus, iš vieno regiono į kitą.
„Sunku nuspėti tikruosius prekybos žmonėmis mastus, tikiu, kad nukentėjusiųjų bent dukart daugiau nei kreipiasi į mus. Tai, kad kiekviename miesto rajone yra butai, kuriuose prekiaujama moterimis – faktas“, - liūdnai konstatuoja projekto koordinatorė.
Marina VISOCKIENĖ
