Prieš Naujuosius Seimas veik vienbalsiai priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis ženkliai apmokestinti stiprieji alkoholiniai gėrimai. Po mokesčių kirviu nepateko alus. Teigiama, kad diferencijuotos sąlygos padiktuotos valdžios rūpesčio dėl tautos sveikatos, tačiau priimant sprendimus ryškėja artimi aludarių ir parlamentinių partijų atstovų asmeniniai ryšiai.
Nuo 2009 metų sausio 1 d. Lietuvoje alkoholis stipriuosiuose gėrimuose apmokestintas 5,2 karto didesniu tarifu nei alkoholis aluje. Beveik visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse 1 proc. etilo alkoholio stipriuosiuose gėrimuose apmokestinamas didesniu akcizo tarifu nei 1 proc. etilo alkoholio, esantis aluje. Mažesnis minimalus akcizas alui, palyginti su stipriųjų gėrimų minimaliu akcizu, nustatytas ES direktyvų. Tokia apmokestinimo akcizais tvarka, kai silpnesni alkoholiniai gėrimai apmokestinami mažesniu akcizo tarifu nei stipresni gėrimai, pagrįsta tuo, kad stipresniuose gėrimuose yra daugiau etilo alkoholio, kurio vartojimą siekiama riboti dėl grėsmės visuomenės sveikatai, aiškinta Vyriausybės išplatintame pranešime, rašo „Lietuvos žinios“.
Tačiau Slovėnijoje, Slovakijoje, Estijoje ir kitose valstybėse alkoholis aluje ir stipriuosiuose gėrimuose apmokestinamas beveik vienodai. Lietuvoje akcizas sidrui padidintas 20 proc., stipriajam alkoholiui - 15 proc., o alui - 10 procentų.
Prieš legalų verslą
„Stipriųjų gėrimų vartojimas tikrai nesumažės. Ne viena valstybė yra dariusi panašius eksperimentus ir išvada viena - nežmoniškai išauga kontrabanda, didėja kitokios neteisėtos alkoholio apyvartos mastai, apsinuodijimų ir mirčių skaičius, - teigia Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPIA) prezidentas Laurynas Vilimas. - Pati valstybė stumia savo žmones į savotišką krachą“.
Valstybė per artimiausius tris keturis mėnesius pamatys, kad akcizo mokesčių bus surenkama mažiau nei praeitais metais. Kadangi stipriųjų gėrimų vartojimas nekis, tai reikš, kad didėja nelegalios pramonės apimtis. „Nereikia apsimesti, kad ko nesimato pro Seimo langus, to ir neva nėra. Šiuo metu net Vilniaus miegamuosiuose rajonuose randama nelegalių "taškų". Tai ką kalbėti apie regionus?“ Pasak L.Vilimo, priėmus tokias Akcizų įstatymo pataisas, galima kalbėti apie tiesioginius 200-300 mln. litų nuostolius valstybės biudžetui. Jau nekalbant apie tai, kad šie pinigai nueis žmonių nuodijimui, blogins kriminogeninę situaciją.
„Valdžia padarė tokius sprendimus, kurie atsisuks prieš pačius žmones, ekonomiką, valstybės biudžetą ir legalų verslą. Ignoruoti įmonių, kurios valstybei duoda beveik milijardą litų vien tik mokesčių pavidalu, poziciją ir interesus yra mažų mažiausia neatsakinga, - kalbėjo L.Vilimas. - Logiško paaiškinimo tokiems sprendimams, kai proteguojami tik vieni gamintojai, neturime“.
AGPIA siūlė naujajai valdžiai suvienodinti grynojo alkoholio - neskirstant, ar tai degtinė, ar alus, ar vynas - apmokestinimą. Ir ši mintis nėra nei nauja, nei išskirtina. Taip elgiasi slovėnai, kuriuos kaip pavyzdį dažnai minėjo premjeras, apmokestindami tiek degtinę, tiek alų santykiu 1:1. Didžiojoje Britanijoje šis santykis - 1:1,5. Lietuvoje santykis - 1:5. Tai reiškia, kad alus mūsų šalyje apmokestinamas net penkis kartus mažiau, nei stiprieji gėrimai. Nors visuose alkoholiniuose gėrimuose esantis etilo alkoholis yra tas pats ir toks pats.
„Manome, kad toks grynojo alkoholio mokestinis išskaidymas yra diskriminacinis, sukuriantis nelygias konkurencines sąlygas tarp pramonės šakų“, - tvirtina L.Vilimas.
Priimant mokesčius šioje srityje paprastai vadovaujamasi ekonomine ir visuomenės sveikatos logika. AGPIA siūlė: jei aluje esančio 1 proc. grynojo alkoholio apmokestinimas per trejus metus būtų sulygintas su stipriuosiuose gėrimuose esančiu alkoholiu (panaikintas santykis 1:5), valstybės biudžetas kasmet pasipildytų po 550 mln. litų akcizo pajamų iš alaus (ir sidro) pardavimo.
O kaip sveikatos reikalai? „Per 2008 metus statistinis lietuvis gerdamas alų į save įsipylė tiek pat grynojo alkoholio, kiek vartodamas visų stipriųjų gėrimų rūšis kartu sudėjus. Deklaruojant sveikatos argumentus bei norą mažinti alkoholio vartojimą, valdžiai derėtų atidžiau pažiūrėti, kurioje vietoje tai reikia daryti, - sako L.Vilimas. - Būtent alus ir sidras yra populiariausi jaunimo gėrimai. Šį faktą iš dalies patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys, pagal kuriuos alaus Lietuvoje išgeriama 6,5 karto daugiau nei stipriųjų gėrimų. Jaunimas yra jautriausias kainai, tad logikos galai mums niekaip nesueina, kai deklaruojamas rūpinimasis sveikata. Beje, medikai geriau paaiškintų, kodėl alus nėra toks „sveikas“ gėrimas, kaip bandoma vaizduoti“.
Tačiau dabartinio Seimo ar įvairių ministerijų vadovai tokių argumentų - nei ekonominių, nei sveikatos - net girdėti nenori. AGPIA nuomonę išklausė tik prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas, vėliau išplatinęs nuomonę, kad prie Akcizų įstatymo dar reikėtų sugrįžti ir esamą diskriminacinę padėtį tarp aludarių ir degtindarių išlyginti.
Lyg ir atskira tema yra sidras, kurio 95 proc. gamina aludariai. Kad ir kaip būtų keista ar pikta, sidrui taip pat taikoma akcizo lengvata - jis tris kartus mažesnis nei, tarkime, vynui. Ką reiškia ši valdžios pozicija? „A. Matulas rėkia apie jaunimo apsaugą nuo alkoholizmo, o būtent šis gėrimas yra populiariausias ir labiausiai vartojamas to paties jaunimo. Kodėl šiai kategorijai taikoma tokia didžiulė lengvata? Todėl, kad sidrą gamina aludariai“.
L.Vilimo teigimu, jeigu akcizo tarifas sidrui būtų sulygintas su tarifu vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, valstybės biudžetas šiemet papildomai gautų 50 mln. litų pajamų. Tokie dalykai kelia paprastus (ar labai sudėtingus) klausimus - valdžia atstovauja vienai alaus įmonei „Švyturiui-Utenos alui“ arba (ir) nelegalios degtinės pramonės atstovams, nes ir tie, ir tie uždirba labai daug. Tik vienas „Švyturys-Utenos alus“ per 2007 metus uždirbo 140 mln. litų grynojo pelno. Visa Lietuvos stipraus alkoholio pramonė - 50 mln. litų, arba tris kartus mažiau.
„Galima daryti prielaidą, kad jie daug geriau dirba, bet tikrai ne tiek, kad atsirastų tokių skirtumų“, - tvirtina L.Vilimas. Tai prekybinių, mokestinių lengvatų, kurias reguliuoja valstybė, pasekmės. Tikėtina, kad valstybė nežino arba ignoruoja ir tai, kad visą „Švyturio-Utenos alaus“ pelną gauna danų bendrovė „Carlsberg“, kuri visą tą pelną išsiveža.
Ar tas protegavimas vyksta ne todėl, kad būtent šios bendrovės atstovas Tomas Kučinskas jau ne vienus metus remia, tarkime, kilnų reikalą - M. Rostropovičiaus fondą. Įtarimus visuomenei kelia tai, kad šio fondo valdybos pirmininkė yra Rasa Kubilienė, valdybos narė Lina Kučinskienė.
„Mes negalime teigti, kad sąsajos yra tiesioginės, tačiau patys faktai, priimamos įstatymų normos, reguliuojančios prekybos, reklamos, mokestines sąlygas, sukelia negerų minčių. Man kaip piliečiui labiau norėtųsi tikėti, kad mūsų valdžia yra paprasčiausiai nekompetentinga, o ne korumpuota, papirkta, atstovaujanti vienai pramonės šakai, - svarstė L.Vilimas. - Tačiau ką tik paminėtos sąsajos leidžia daryti prielaidų, kad valdžia atstovauja aludarių interesams. Kas gali paneigti, kad...“
Ar tik sutapimai?
Klausinėjami, kodėl atsiranda tokios nelygios sąlygos alkoholio gamintojams, konservatorių frakcijos nariai gūžčioja pečiais ir sutartinai rodo į Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą. Esą lengvatos alui yra būtent jo autorystė. Vis per tą rūpestį, kad jaunimas neprasigertų. Viename pokalbyje A.Matulas pripažino: „Alkoholio vartojimas bei jo pasekmės itin neigiamai veikia Lietuvos ekonomiką ir politinį gyvenimą. Alkoholio gamintojai, kaip mato daugelis, jau daro įtaką priimant jiems palankius politinius sprendimus. (...) Na, o sidro ir alkoholinių kokteilių vartojimas tarp jaunimo per pastaruosius keletą metų išaugo net 249 proc., be abejonės, dėl nekontroliuojamos ciniškos reklamos. Jos susiejimo su sportu, tradicijomis, istorija“. Pripažindamas įtaką politikams bei silpnųjų gėrimų vartojimo augimą, A. Matulas net neužsimena apie didesnius akcizus silpniesiems alkoholiniams gėrimams.
Premjeras Andrius Kubilius kategoriškai ginasi nuo įtarimų, kad aludariai proteguojami dėl ryšių su jo žmonos vadovaujamu fondu. Esą į žmonos reikalus jis nesikišąs. LŽ išsiuntė klausimus R. Kubilienei: „Priėmus Akcizų įstatymo pataisas, kurios diferencijuotos alui ir stipriesiems gėrimams, iš degtindarių pasigirdo viešų įtarimų, jog tai nutikę ir todėl, kad „Švyturys-Utenos alus“ yra nuolatinis M.Rostropovičiaus fondo rėmėjas. Kaip ir L. bei T.Kučinskai“. Atsakymo gauti nepavyko.
Ir vėl sutapimai?
Po garsiojo Akcizų įstatymo pataisų priėmimo Seime gruodžio 19 dieną, jau gruodžio 26-ąją kartu į Brazilijos džiungles išvyko politiko liberalcentristo Artūro Zuoko ir aludario, dabartinio „Švyturio-Utenos alaus“ vadovo Rolando Viršilo šeimos. Artūras Zuokas, kurio vadovaujama frakcija taip pat vieningai balsavo už mažesnį akcizą alui, tvirtino, kad tai net ne sutapimas, o kelerių metų tradicija - atostogauti kartu. Tačiau jis tai jokiu būdu nesiejo su priimtomis įstatymo pataisomis.
„Kategoriškai nesiginčyčiau - gal akcizas alui galėtų būti ir didesnis, tačiau šiuo atveju skaičiuoti ekonominę naudą neetiška, nes girtavimo daroma žala yra kur kas didesnė. Man Motiejus Valančius yra didelis autoritetas, todėl net draugystė su aludariais netrukdė įvesti reklamos ir vartojimo draudimo Vilniaus mieste, kai buvau meras“, - aiškino A.Zuokas ir pridūrė, kad minėto įstatymo pataisas rengė Finansų ministerija. „Mokesčių reformos“ maratono metu niekas į detales per daug nesigilinęs.
1995-2007 m. duomenys: tarifo įtaka valstybės pajamoms:
Tarifų didinimas 1997-1998 m. - lėmė alkoholio akcizinių pajamų į biudžetą sumažėjimą apie 100 mln. litų.
Tarifų sumažinimas 1999 m. ir stabilumas - lėmė alkoholio akcizinių pajamų padidėjimą apie 400 mln. litų.
Lietuvos duomenys rodo, kad aukšti tarifai mažina tik oficialų vartojimą. Iš tikrųjų alkoholio vartojimas sumažėja nedaug, o didžioji vartojimo dalis persikelia į „nelegalią“ rinką, iš kurios valstybės biudžetas pajamų negauna.
2008 01 01 ir 2009 01 01 akcizų padidinimas - įtaka legaliam pardavimui ir valstybės pajamoms.
2008 01 01 padidinus akcizus alkoholiui, didžiausios akcizų mokėtojų grupės pardavimas smuko apie 14 procentų.
Tokia situacija Lietuvoje jau buvo: 1996 m. pakėlus akcizus, smuko legalaus alkoholio pardavimas (ypač stipraus alkoholio, nes jis „imliausias“ nelegaliai produkcijai), kas nulėmė ir didžiulį (apie 104 mln. litų) valstybės akcizinių pajamų iš alkoholio netekimą.
Akcizo tarifų padidinimas nuo 2008 01 01 biudžetui planuoto efekto nedavė:
Planuota surinkti 120 mln. litų, o surinkta tik apie 4 proc. (27 mln. litų) numatyto prieaugio.
Mažėjantis pardavimas sufleruoja juodosios rinkos atsigavimą, ir tuo pačiu ir valstybės negautų pajamų didėjimą. Blogiausia, kad jautriausia akcizų padidinimui, taigi ir neteisėtai alkoholio apyvartai, yra didžiausias pajamas valstybei duodanti stipraus alkoholio grupė.
2009 01 01 padidinti akcizai dar labiau iškraipė stipraus ir silpno alkoholio apmokestinimą - toliau didinama šešėlinės rinkos dalis, bloginama bendra kriminogeninė situacija, žlugdoma legali pramonė (visi Lietuvos gamintojai stabdo gamybą, atleidžia darbuotojus, atsisako investicinių projektų), mažinamos valstybės biudžeto pajamos (jei šešėlinės rinkos dalis siekia apie 20-30 proc., tai 696 mln. akcizo pajamų padauginus 25 proc. lygu 174 mln. tiesioginio nuostolio per nesurinktas akcizines pajamas).
Absoliutaus alkoholio suvartojimo ypatumai:
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A. Matulo teigimu alkoholio vartojimas nuolat didėja. Statistikos departamento duomenimis, 1999 metais vienam Lietuvos gyventojui teko vidutiniškai 9,5 litro, o 2006 metais jau 11 litrų absoliutaus alkoholio. Vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui jau tenka 13,2 litro absoliutaus alkoholio, o pridėjus nelegaliai vartojamą alkoholį, šis skaičius išauga iki 18 litrų.
