REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sausį be rusiškų dujų likus pusei Europos, ES buvo dar kartą priversta prisiminti savo Achilo kulną – energetinio saugumo dilemą. Energijos išteklių įvairinimas išspręstų daugelį Europos bėdų, tačiau kokiomis gamtinių dujų tiekimo alternatyvomis galėtų pasinaudoti Europa?

REKLAMA
REKLAMA

Dujų krizės metu pasitikėjimas tiek Rusija, tiek ir Ukraina Europos akyse gerokai susvyravo. Ar ES ras patikimesnių dujų tiekimo kelių?

REKLAMA

Sausio 19 d. energetikos politikos klausimais diskutavę europarlamentarai pažvelgė į ES apsirūpinimo dujomis alternatyvas ir aptarė energetinės priklausomybės nuo vieno tiekėjo vienu tranzito keliu mažinimo galimybes.

Anot EP Užsienio reikalų komiteto pirmininko Jaceko Saryuszo-Wolskio, diversifikavimas tapo ne energetine, bet užsienio politikos problema. „Siekiant užsitikrinti dujų tiekimo saugumą svarbiausi du dalykai: prekybos partnerių patikimumas ir ES šalių solidarumas“, – energetinio saugumo pagrindus įvardijo jo kolega britų konservatorius Charles Tannock.

Energetinė priklausomybė

REKLAMA
REKLAMA

      ES importuoja 54% savo sunaudojamų energijos šaltinių

      Iš Rusijos ES įsiveža 42% visų savo importuojamų dujų

Dujotiekių domimo: šviesa vamzdžio gale?

Kokias gamtinių dujų tiekimo alternatyvas apart per Ukrainą einančio vamzdyno turi Europa? „Gazprom“ planuojamas Juodosios jūros dugnu eisiantis „Pietų srautas“ („South Stream“) leistų teikti rusiškas ir Rusijos perkamas Vidurio Azijos dujas Bulgarijai, o per ją – ir kitoms ES valstybėms. Jis padėtų Rusijai ir toliau savo rankose išlaikyti dujų tiekimo iš Azijos į Europą gijas. Kitas numatomas rusiškų dujų maršrutas – po Baltijos jūra iki Vokietijos eisiantis „Šiaurės srautas“ („Nord Stream“).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Europos planuojamas prioritetinis „Nabucco“ vamzdynas užtikrintų dujų srautą per Turkiją iki pat Austrijos. Azerbaidžano ir Gruzijos teritorijomis dujos tekėtų jau egzistuojančiais vamzdynais, o nutiesus tolimesnį dujų „intaką“ per Kaspijos jūrą, Europa galėtų prieiti ir prie Turkmėnistano ar net Irano dujų išteklių. Deja, šiuo atveju lieka neatsakytų klausimų dėl regiono valstybių stabilumo ir noro bendradarbiauti, nesutarimų dėl Kaspijos jūros teisinio statuso ir Rusijos į šio projekto ratus neakivaizdžiai kišamų pagalių.

REKLAMA

Profesorius Alan Riley iš Londono City universiteto lengvąja „Nabucco light“ versija pavadino pigesnį dujotiekio variantą, pasinaudojant jau egzistuojančiais vamzdynais per Turkiją ir Graikiją į Italiją. Pasak jo, Ceyhane (Turkija) būtų galima statyti dujų skystinimo terminalą ir jas tankeriais gabenti į Europą, tačiau šis variantas gali kainuoti brangiau už „Nabucco“.

Didieji sandoriai ir vamzdžio diplomatija

„Tai bus svarbiausias ateinančio penkiasdešimtmečio geostrateginis lošimas. Rusija nori perrašyti žaidimo taisykles ir perbraižyti linijas. Turime reaguoti vieningai, o ne egoistiškai ginti nacionalinius interesus“, – pabrėžė Ioan Mircea Paşcu (Socialistų frakcija, Rumunija).

REKLAMA

Januszo Onyszkiewicziaus (Liberalų ir demokratų aljansas, Lenkija) nuomone, Europai būtinas per Rusiją einantis, tačiau „Gazpromo“ nekontroliuojamas dujotiekis.

Charles Tannock manymu labai svarbu tai, ar Rusija sugebės suburti „dujininkų OPEC'ą“. Jis paragino plėsti transatlantinį bendradarbiavimą su panašiai mąstančiomis šalimis.

Christian Rovsing (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Danija) priminė apie papildomus energetinius resursus – po arkties sniegynais slypinčius dujų ir naftos išteklius. Tarptautiniam teisingumo teismui dar nepriėmus sprendimo, pretenzijas į milžiniškus arkties gamtos turtus reiškia Danija, Kanada, JAV, Norvegija ir Rusija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Energetikos politikos gairės

Vasario 2 d. plenariniame posėdyje bus nagrinėjamas Anne Laperrouze (Liberalų ir demokratų aljansas, Prancūzija) pranešimas dėl antrosios strateginės energetikos politikos apžvalgos.

Pranešime siūloma tiesti europines dujų ir elektros jungtis tam, kad neliktų „energetinių salų“, 2009 m. ypatingą dėmesį skiriant Baltijos jungčių planui. Europai raginama mažinti energijos vartojimą – 35 proc. didinti energetinį efektyvumą ir siekti, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 60 proc. sunaudojamos energijos.

REKLAMA

Jame taip pat išreiškiama parama „pietiniam dujų koridoriui“ („Nabucco“, Turkijos–Graikijos–Italijos jungčiai (TGI) bei „Pietų srautui“), Šiaurės jūros vėjo jėgainių sujungimui ir siūloma stiprinti dujų skystinimo pajėgumus.

Dujų krizės kaltininkėms ES sankcijų netaikys

ES teigia esanti nusivylusi Rusija ir Ukraina dėl šių šalių sukeltos dujų krizės Europoje, tačiau kokių nors sankcijų imtis neketina.

ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdyje Briuselyje visi ministrai pareiškė savo nusivylimą tiek Rusija, tiek Ukraina, pavertusiomis ES savo tarpusavio vaidų dėl dujų įkaite, tačiau kokių nors bendrų veiksmų ar sankcijų neatsakingiems partneriams Sąjungai pirmininkaujanti Čekija nesiūlė.

REKLAMA

Šios šalies užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas sakė, jog dabar svarbiausia kalbėtis su Rusija ir Ukraina, o ne taikyti kokias nors sankcijas.

„Nemanau, kad dabar turėtume leistis į diskusijas, ar griežtinti santykius su jais, ar ne. Krizė kilo dėl jų vidaus nesutarimų, bet jie vis tiek yra mūsų partneriai ir dabar labiausiai reikia su jais kalbėtis“, – sakė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ragino kitas ES šalis padėti Ukrainai vykdyti reformas ir kurti rinkos ekonomiką, o su Rusija siekti aiškesnių ir skaidresnių santykių energetikos srityje .

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

ES ministrai taip pat įvardijo būtinybę ieškoti alternatyvių energetikos tiekėjų ir vamzdynų maršrutų, reikalauti iš Rusijos laikytis energetikos chartijos, daugiau skaidrumo ir aiškesnių sutarčių, o pačioms šalims narėms   rodyti daugiau solidarumo   energetikos srityje.

Šią savaitę Europos Komisija turi paskelbti prioritetinių energetikos projektų sąrašą, kuriems bus skiriamas skubus finansavimas.

Lietuva skubins elektros tilto su Švedija tiesimo projekto įgyvendinimą

Pirmadienį Lietuvos ir Latvijos premjerai Andrius Kubilius bei Ivaras Guodmanis sutarė, kad Lietuvos ir Latvijos ekspertai parengtų kreipimosi į Europos Komisijos prezidentą Jose Manuelį Barrosą projektą.

REKLAMA

Jame būtu pabrėžta, kad abi Baltijos valstybės sutaria dėl tilto su Švedija būtinybės ir prašo Europos Komisijos skirti šiam projektui pagrindinį dėmesį  – tai yra užtikrinti tinkamą bendrąjį finansavimą.

Lietuva siekia, kad Švediją ir Lietuvą sujungtų 400 megavatų galios elektros kabelis. Šis projektas gali kainuoti 1,78-2,55 mlrd. litų.

Parengta paga Europos Parlamento, Lrt.lt, esnaujienos.lt informaciją

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų