REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjusią savaitę vyko masinis bankų akcijų išpardavimas, kurį iššaukė gandai apie bankų nacionalizaciją. Penktadienio akcijų kainos rodo realiausius nacionalizacijos kandidatus.

REKLAMA
REKLAMA

Jau kelis mėnesius JAV ir Europos valstybės įvairiomis formomis pumpuoja pinigus į merdinčius bankus, tačiau tiesioginio bankų perėmimo stengiasi išvengti.

REKLAMA

Lapkritį JAV puolė gelbėti Citigroup (ISIN US1729671016). Vyriausybė tada netiesiogiai apdraudė 335 mlrd. vertės banko portfelį ir taip įsipareigojo padengti galimus nuostolius. Už tai JAV gavo apie 8 proc. įmonės akcijų. Turint omenyje, kiek JAV į Citigroup sukišo pinigų, bankas turėtų priklausyti valstybei, tačiau visiškai nacionalizacijai tuomet niekas nesiryžo.

Panaši padėtis susiklostė ir Europoje, kur vyriausybės bankams suteikė milijardines garantijas, tikėdamosis, kad šie nebankrutuos. Tačiau tai nepadėjo. Lapkritį Didžioji Britanija įsigijo apie 60 proc. Royal Bank of Scotland (ISIN GB0007547838) akcijų. Sausio 8 d. Vokietija perėmė ketvirtį Commerzbank (ISIN DE0008032004) akcijų. Vyriausybė tai pagrindė kaip laikiną investiciją ir nenorėjo to pavadinti nacionalizacija.

REKLAMA
REKLAMA

Po kelių dienų Airja paskelbė pirmą didesnę banko nacionalizaciją. Anglo Irish Bank jau buvo pasiekės bankroto ribą ir biržoje tekainavo apie 200 mln. dolerių. Dar prieš du metus banko vertė siekė 15 mlrd. dolerių.

Šią savaitę dėmesio centre buvo didelius nuostolius patiriantys Didžiosios Britanijos bankai. Tačiau D.Britanijos finansų ministras kategoriškai pasisako prieš bankų nacionalizaciją.

Keista, kad valstybės taip vengia bankų kontrolės perėmimo arba net žodžio „nacionalizacija“ vartojimo. JAV ir Vakarų Europoje terminas „nacionalizacija“ turi šiek tiek komunistinio prieskonio ir todėl nesuderinamas su laisvosios rinkos principais. Kad valstybė nenori mokesčių mokėtojų pinigų investuoti į gana rizikingą bankininkystės veiklą – suprantama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau merdintiems bankams suteikti milžiniškas paskolas ir garantijas, arba iš jų supirkinėti „toksinius“ vertybinius popierius mokesčių mokėtojams kainuoja ne mažiau. Be to, Švedijos pavyzdys iš preito dešimtmečio rodo, kad laikina bankų nacionalizacija gali ne tik išgelbėti finansų sistemą, bet ir sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų švedai iš savo krizes net sugebėjo pasipelnyti ir dabar tą patį rekomenduoja amerikiečiams). O Švedijos komunistine šalimi irgi nepavadinsi.

Pasak finansų analitikų, bankų nacionalizacija JAV ir Europoje yra neišvengiama. Nes tik tokiu būdu būtų galima „išvalyti“ finansų sistemą. Šiuo metu įvairių šalių vyriausybės ruošia konuktūros programas, o centriniai bankai vienas po kito mažina palūkanas. Tačiau visos šios priemonės bus bevaisės, jei ekonomika neturės tvirto pagrindo po kojomis: sveikos finansų sistemos, suteikiančios įmonėms reikalingo finansavimo.

REKLAMA

Panašu, kad ir akcijų rinkos po truputi susidaro nuomonę, jog bankų nacionalizacija vis dėlto įvyks.

Šioje krizėje viena raudoniausių biržų dienų buvo preitų metų spalio 27 d. Dėl sparčiai pablogėjusių ekonomikos rodiklių JAV ir Europos akcijų indeksai tą dieną smuko iki jau kelis metus neregėtų žemumų. Vėliau indeksai po dar poros karuselių palyginus atsigavo. Kitas didelis kritimas įvyko lapkritį, kai paaiškėjo, kad didiesiems bankams, tarp jų ir Citigroup bei RBS, gręsia bankrotas. Preitą penktadienį, sausio 23 d., biržos pabaigė prekybą maždaug ten, kur buvo per didžiuosius smukimus spalį bei lapkritį: Dow Jones Industrial Average – apie 8000, DJ Eurostoxx 50 (ISIN EU0009658145) – apie 2200.

REKLAMA

Tačiau pažvelgus į bankų akcijas, susidaro kitoks vaizdas. JAV bei Vakarų Europos bankų vertė nuo spalio 27 d. žemumų iki preito penktadienio krito dar žemiau: vidutiniškai apie 50 proc. Spalio ir lapkričio žemumos signalizavo padidėjusią tikimybę, jog „sisteminiai“ bankai be valstybės paramos bankrutuos.

Kitaip tariant, faktas, kad bankų akcijos nuo to laiko krito dar 50 proc. (o bendrieji akcijų indeksai liko vietoje), rodo dar ženkliau padidėjusią tikimybę, jog bankų akcininkai praras savo investicijas: dėl bankroto, arba dėl nacionalizacijos. Dideliems, arba taip vadinamiems „sisteminiams“ bankams valstybė bankrutuoti neleis. Tad belieka nacionalizacija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šioje vietoje reikėtų atkreipti dėmesį, kad minėtas 50 proc. kritimas yra vidutinis. Vieni bankai krito daugiau, kiti mažiau. Kritę daugiau yra realūs kandidatai nacionalizacijai. Pvz., Anglo Irish vertė nuo spalio 27 d. smuko 90 proc., kol banką perėmė Airija. Commerzbank užteko 35 proc., kad Vokietija perimtų ketvirtį akcijų (ši intervencija kiek išsisikiria, nes Vokietija tokiu būdu netiesiogiai parėmė Commerzbank ir Dresdner Bank susijungimą). Dabar Commerzbank vertė yra jau 60 proc. mažesnė nei spalį. Tikimybė, kad valstybė perims ir likusius tris ketvirčius, padidėjo.

REKLAMA

Tačiau realiausi nacionalizacijos kandidatai sėdi ne Vokietijoje, o Didžiojoje Britanijoje bei JAV.

RBS vien nuo spalio galo prarado 80 proc. vertės. Prie to be abejo prisidėjo preitą savaitę paskelbti 28 mlrd. svarų nuostoliai. Padėtį apsunkina bendras D.Britanijos ekonomikos būklės pablogėjimas. Tad nenuostabu, kad akcininkai išmeta banko akcijas, bijodami, jog valstybė perims likusius 40 proc.

Panašaus likimo gali susilaukti ir Barclays (ISIN GB0000773720) bei LLoyds Banking Plc. (ISIN GB0008706128), nuo spalio netekę 70 proc. vertės. Lloyds Banking yra susijungimo tarp Lloyds TSB ir HBOS rezultatas. Dalis akcijų jau nuo rudens priklauso D.Britanijos. Barclays iki šiol sugebėjo vyriausybę išlaikyti atokiai. Bet nuostoliams augant britų didieji bankai neišvengs nacionalizacijos. HSBC holdings (ISIN GB0005405286) akcijų nuosmukis per tą patį laikotarpį siekia apie 30 proc.

REKLAMA

JAV daugiausiai problemų turi Citigroup bei Bank of America (ISIN US0605051046). Nepaisiant valstybinės paramos, Citigroup akcijos nuo spalio galo krito 70 proc. Neseniai bankas pakelbė sujungiantis savo brokeriavimo padalinį su Morgan Stanley (ISIN US6174464486). Panašu, kad to neužteko ir kad koncernui ir toliau trūksta pinigų. Bet bankas daro viską, kad galutinai nepatektų valstybės kontrolėn. Citigroup šiuo metu platina obligacijas (su vyriausybės garantija, aišku), kurios turėtų į kasą pritraukti 12 mlrd. dolerių.

Bank of America akcijos per pastaruosius tris mėnesius smuko 70 proc. Dar sausio pradžioje bankas šokiravo rinkas pareiškęs, kad privalės didinti kapitalą ir kad trūkstamą kapitalą duos JAV vyriausybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įdomu, jog anksčiau investicinių bankų statusą turėję Goldman Sachs (ISIN US38141G1040) bei Morgan Stanley pastaruosius tris mėnesius gana gerai atlaikė. Goldman Sachs akcijos nuo spalio krito „tik“ 20 proc. O Morgan Staney vertė per tą patį laiką net priaugo 36 proc.

Mažesnę nacionalizavimo tikimybę turi kontinentinės Europos bankai, kurie nuo spalio mėnesio gana stabiliai laikėsi. Santander (ISIN ES0113900J37) prarado 16 proc., Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (ISIN ES0113211835) 8 proc., Intesa Sanpaolo (ISIN IT0000072618) 7 proc., Unicredit (ISIN IT0000064854) 19 proc. UBS (ISIN CH0024899483) vertė nepakito. Didesnius nuostolius patyrė didžiųjų koncernų, gana dideliais mąstais užsiimančių investicine bankininkyste, akcijos: Credit Suisse (ISIN CH0012138530) 25 proc., Deutsche Bank (ISIN DE0005140008) 33 proc., Societe Generale (ISIN FR0000130809) 29 proc.. BNP Paribas (ISIN FR0000131104)akcijos nuosmukis (-62 proc.) susijęs su Fortis perėmimu.

Ar ir kurie bankai bus nacionalizuoti, turėtų išsispręsti pavasarį arba vėliausiai vasarą, kai bus pristatomi pirmojo bei antrojo 2009 m. ketvirčio finansiniai rezultatai. Amerikoje, kaip įprasta su visais sprendimais, nacionalizacijos klausimo sprendimas paaiškės greičiau nei Senajame Žemyne. Šį procesą turėtų paspartinti naujas JAV hipotekų banko Freddie Mac (ISIN US3134003017) prašymas suteikti 35 mlrd. Dolerių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų