Arogancija kaltinamas Vyriausybės vadovas nuo šiol žada kalbėtis su visais, galinčiais pasiūlyti ką nors pozityvaus. Tačiau jis ir toliau mano, kad penktadienio riaušės Vilniuje nebuvo spontaniškos.
Premjeras Andrius Kubilius nemato priežasčių, dėl kurių po riaušių turėtų atsistatydinti. „Visada jaučiuosi kaltas dėl visko, kas vyksta Lietuvoje“, - vakar ironizavo Vyriausybės vadovas. Ir jau visai rimtai patikino jaučiantis asmeninę atsakomybę dėl to, „kaip Lietuvai padėti įveikti sunkumus, kurie yra akivaizdūs, ir apginti Lietuvos žmonių interesą“.
„Penktadienis visiems buvo pakankamai skaudi pamoka, visų pirma - pačiai Vyriausybei, taip pat mitinguotojams, tikiuosi, kad ir opozicijai. Išvadas turime pasidaryti visi“, - kalbėjo premjeras.
Seimo opozicinės partijos išvadas padarė operatyviai. „Tvarka ir teisingumas“ atstatydinti A.Kubilių ragina prezidentą, Darbo partija siūlo atšaukti naktimis priimtus sprendimus arba Vyriausybei trauktis pačiai. Nuosaikiausi socialdemokratai - valdantiesiems jie pataria pagaliau pradėti dialogą su visuomene.
Kalbėsis su visais
Vertindamas penktadienio įvykius prie Seimo ir Vyriausybės A.Kubilius prisipažino išgyvenąs dėl vieno dalyko - „kad nebuvo laiku suvokta, kaip greitai tokie mitingai, demonstracijos gali virsti štai tokiomis chuliganiškomis riaušėmis“. Premjeras tikino, kad nuo šiol Vyriausybė itin daug dėmesio skirs dialogui su visuomene, susitiks ir tarsis su visais, kurie „linki Lietuvai gero ir turi pasiūlymų“.
Paklaustas, kodėl atsisakė išeiti susitikti su mitinguotojais, premjeras sakė nenorėjęs dar labiau audrinti minios. „Nemanau, kad esant tokioms psichologinėms nuotaikoms, išmintinga Vyriausybės nariams ar vadovams eiti į tokius mitingus ir bandyti bendrauti, nes tai gali tapti dar didesniu akstinu emocijoms lietis visiškai nevaržomai“, - sakė A.Kubilius.
Akcija suplanuota
Pasak premjero, gaunama informacija rodo, kad riaušės nebuvo spontaniškos. „Tai buvo suplanuota akcija, kurios tikslas - skatinti nepasitikėjimą išrinktais tautos atstovais, siekta sėti netvarką ir chaosą, norėta gąsdinti, griauti ir laužyti.“
A.Kubilius mano, kad visose Baltijos valstybėse vykusių riaušių (2007-ųjų pavasarį - Estijoje, praėjusią savaitę - Latvijoje ir Lietuvoje) kurstytojų braižas panašus, primena 1990-ųjų „Jedinstvos“ veiksmus. Vyriausybės vadovo teigimu, profsąjungų atstovai ir jų surengto mitingo dalyviai tapo įrankiu tų, kurie siekia pasinaudoti žmonių nepasitenkinimu dėl kitų tikslų. „Šiandien matome ne vieną grupę, kuri siekia išnaudoti žmonių nepasitenkinimą ir karštligiškai skuba sustabdyti mūsų pradėtas permainas, nes jos, matyt, kenkia ir yra pavojingos jų interesams. Profsąjungos, turgaus prekeiviai, galų gale girti chuliganai yra tik įrankis siekiant vieno tikslo - sustabdyti permainas, kurias pradėjome“, - kalbėjo premjeras. Jis prisipažino susidaręs įspūdį, kad permainų taip pat bijo „buvusi valdžia ir kai kurie oligarchai, praturtėję su Gedimino Kirkilo Vyriausybės palaiminimu“. Esą jie išsigando planų skaidrinti energetiką, kovoti su korupcija, apriboti spaudos magnatų įtaką.
A.Kubilius apgailestavo, kad Seimo rinkimai įvyko tik spalį, todėl naujoji valdžia valstybės finansų sistemą suskubo stabilizuoti tik prieš pat Kalėdas.
Saugumas nepramiegojo?
Vakar sausio 16-osios įvykius prie parlamento bei tarnybų, turėjusių užtikrinti viešąją tvarką, veiksmus aptarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. „Mano nuomone, informacijos buvo pakankamai, kad būtų priimti tinkami sprendimai“, - po posėdžio tvirtino Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas. Jis atmetė kaltinimus, esą VSD laiku nesugebėjo įspėti apie būsimas riaušes. Priminsime, kad likus vos porai dienų iki riaušių VSD atstovai LŽ tikino neturintys duomenų, kad kas nors planuoja jas surengti.
Saugumo vadovas neatsakė, kas organizavo riaušes ir ar joms galėjo turėti įtakos užsienio jėgos. „Pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris atsakys į visus klausimus“, - teigė P.Malakauskas. Jis neatmetė galimybės, kad „vertinant dabartinę situaciją“ panašūs veiksmai gali pasikartoti. Vasarį apie rengiamą mitingą jau pranešė smulkieji verslininkai.
Posėdyje dalyvavusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio teigimu, Viešojo saugumo tarnyba reagavo laiku ir adekvačiai, policijos darbuotojai elgėsi pagirtinai. Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas pranešė, kad visi 32 sulaikytieji dėl riaušių prie Seimo rūmų - Lietuvos piliečiai.
Seimo rūmų antpuolis biudžetui atsieis 233 tūkst. litų. Iš pradžių spėta, kad parlamento langų keitimas ir aplinkos tvarkymas kainuos iki 2 mln. litų.
Raimonda Ramelienė
