REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasaulinės finansų krizės padarinių neišvengė praktiškai nė viena pasaulio valstybė, tačiau, nepaisant objektyvių panašumų, ekonominė situacija atskirose valstybėse akivaizdžiai skiriasi. Kaip ir reakcija į sunkumus bei ateities perspektyvas. Tai kuo puikiausiai atspindi Vidurio ir Rytų Europos valstybės: Slovakija, kuri nuo šių metų pradžios džiaugiasi įsivedusi eurą, Čekija, kuri jokios krizės nemato, ir Vengrija, kurios liūdnu pavyzdžiu lietuvius dar neseniai gąsdino premjeras Andrius Kubilius.

REKLAMA
REKLAMA

Vertindamas perspektyvas 2009 m., įtakingas laikraštis „Financial Times“ klausia, ar galima tikėtis, kad ekonominė krizė baigsis dar šiais metais. Ir atsako: JAV, Didžiajai Britanijai, Ispanijai ir Airijai – ne, o kitoms Europos valstybėms ir Japonijai – „gali būti, kad taip“.

REKLAMA

Kalbant apie Vidurio Europos šalių dabartinę ekonominę padėtį, reikia pasakyti, kad bene didžiausią šaltakraujiškumą rodo Čekija, iš Prancūzijos perėmusi pirmininkavimo Europos Sąjungai vairą. Ši šalis tiesiog privalo išlikti solidi ir tai jai pavyksta. Dar praėjusių metų pabaigoje, kai daugelyje valstybių, o ypač – Lietuvoje, „dangus griuvo“, Čekijos finansų ministras Miroslavas Kolousekas pareiškė, kad jokios ekonominės krizės šalyje nėra. „Baigėsi itin sėkmingi laikai ir prasideda normalus ekonomikos laikas, per kurį nėra jokio reikalo priiminėti ypatingų sprendimų ar priemonių“, – patikino Čekijos finansų ministras. Šios šalies centrinio nacionalinio banko vadovas Zdanekas Tumas situaciją apibūdino dar šalčiau: „Čekijos ekonomika stabili, augimas lėtėja, bet mes to ir tikėjomės. Tolesnė raida didele dalimi priklausys nuo mūsų pagrindinių partnerių Europoje.“

REKLAMA
REKLAMA

Čekijos BVP augimo prognozė 2009 m. – apie 3,1–3,3 procento.

Didelių ekonominių sukrėtimų fone Lenkijos ekonomika atrodo gana sveikai. Nepaisant to, gruodį Pasaulio bankas pranešė, kad sutiko suteikti Varšuvai kreditą, kuris bus panaudotas vyriausybės vykdomai fiskalinei reformai palaikyti, taip pat – ir platesnėms ekonomikos reformoms, kurių šioje šalyje neišvengiamai reikia. Pasaulio banko pranešime spaudai sakoma, kad Lenkija nori pagerinti valstybės finansų kokybę ir efektyvumą, padidinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą rinkai ir sustiprinti verslo klimatą šalyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praėjusių metų pabaigoje Lenkijos ministrų kabinetas nusprendė parengti prevencinį šalies finansų sistemos stabilizavimo ir palaikymo planą, kuriam įgyvendinti, pasak premjero Donaldo Tusko, bus skirta net 24 milijardai eurų. Viena iš lenkiškojo krizės prevencijos plano dalių – indėlių ir paskolų garantijos bei lengvatiniai kreditai verslui.

Lenkijos BVP augimo prognozė 2009 m. –3,7 proc. (anksčiau buvo skelbta 4,8 proc.).

Turbūt labiausiai Vidurio Europoje nepasisekė Vengrijai, kuri dar spalio mėnesį pateko į itin sunkią ekonominę padėtį – iš šalies pradėjo trauktis užsienio kapitalas, katastrofiškai krito biržų indeksai, o nacionalinė valiuta forintas euro atžvilgiu atpigo net 15 procentų. Vengrija buvo priversta kreiptis pagalbos į Pasaulio banką, Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir ES. Laikraščio „Business & Finacial Markets“ teigimu, pagalba buvo suteikta ypač griežtomis sąlygomis, kurios rimtai suvaržė Vengrijos ekonominę laisvę, galėjusią stimuliuoti ekonomiką. Remiantis „Reuters“ duomenimis, iš TVF Vengrija gavo 15,7 mlrd. JAV dolerių paskolą, o tai yra dešimt kartų daugiau nei šios šalies kvota fonde. Iš viso tarptautinė finansinė pagalba Vengrijai sudaro per 25 mlrd. dolerių.

REKLAMA

Atsižvelgdama į tai, kad 2008 m. ekonomika vietoj planuoto 1,2 proc. augimo sumažėjo 1 proc., Vengrijos finansų ministerija skubiai ėmėsi mažinti numatytą biudžeto deficitą – nuo 895,1 mlrd. iki 784,6 mlrd. forintų (arba – nuo 2,9 proc. iki 2,6 proc. BVP).

Vengrijos BVP prognozė 2009 m. – sumažėjimas 1,7 procento.

Laikraštis „The Wall Street Journal“ atkreipia dėmesį, kad Rytų ir Vidurio Europos valstybės su rimtais ekonominiais sunkumais susiduria ir dėl kelių subjektyvių priežasčių: jų finansų sistemos buvo kontroliuojamos užsienio bankų, o vartojimo bumas, paremtas lengvu gyventojų bei verslo skolinimusi ir auginęs BVP, tiesiog susprogo.

REKLAMA

„Lengvų pinigų, žemų procentų ir sveiko pasiryžimo rizikuoti tikrovėje Rytų Europa gyveno gerai. Finansavimas buvo lengvas, kreditų daug, o augimas stabilus“, – rašo laikraštis ir primena, kad tokie laikai tikrai praėjo.

Vokietijos ekonomikos instituto analitikai mano, kad Rytų ir Vidurio Europos valstybių ekonomikos stipriai priklausomos nuo to, kas vyksta Vokietijoje, kuri sudaro apie 27 proc. euro zonos ekonomikos ir 20 proc. visos ES BVP. Į Vokietiją iškeliauja apie 26 proc. lenkų, 28 proc. vengrų ir 31 proc. čekų eksporto. Todėl, instituto analitikų teigimu, jei sulėtės Vakarų  Europos rinkos, tai naująsias ES nares paveiks ilgam laikui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar vienas įdomus aspektas, kuris lemia Rytų ir Vidurio Europos šalių ekonominę padėtį ir į kurį atkreipia dėmesį ekspertai – vakariečių investicijos ir jų pagrindu sukurti ištisi ūkio sektoriai. Žurnalas „Finance Emerging Europe“ rašo, kad Rumunijoje su rimtomis gamybos problemomis susiduria austrų kompanija „Voestalpine“, o pasaulinis plieno gamintojas „Mittal Steel“ mažina gamybos apimtį. Slovakijoje gamybą mažina prancūzų „Citroen“ ir vokiečių „Volkswagen“, Čekijoje – VW „duktė“ „Škoda“.

REKLAMA

Anot ukrainietiškos interneto portalo „Expert“ versijos, Rytų Europos šalis pakirto ta pati liga – palyginti pigūs kreditai ir masinis Vakarų investuotojų atėjimas, sužadinę begalinio augimo iliuziją. Tačiau dėl pasaulinės finansų krizės rinkos indeksai pradėjo kristi, o vietinės valiutos – pastebimai pigti. Tai gal ir patiktų investuotojams, įmerkusiems šiose šalyse pinigų, bet tikrai nedžiugina vyriausybių, nes ekonomikos augimo metais buvo paimta daugybė kreditų užsienio valiuta.

„BD Research“ atkreipia dėmesį, kad kreditų apimties augimas – tai problema, kurią Rytų Europos valstybės susikūrė pačios: joms nevertėjo „prisirišti“ prie amerikietiškų ekonomikos ciklų ir buvo būtina riboti privačių asmenų įsiskolinimo užsienio valiuta augimą. Geriausias būdas tai subalansuoti – griežta mokesčių politika.

REKLAMA

Konsultavimo bendrovė „Moellendorf&Co“ įsitikinusi, kad, palyginti su kitomis šalimis, kurios taip pat patiria ekonomikos krizę, Vengrija turėjo trūkumų, kurių negalima kompensuoti vien tik žemo forinto kurso sąskaita. Anot bendrovės ekspertų, šioje šalyje daugelis kompanijų arba jau turi rimtų problemų, arba jų turės artimiausioje ateityje. O tai lemia rinkos mažėjimą ir augantį nedarbą, kuris paskui save velka kitas bėdas – mažėja mokesčių surinkimas, didėja biudžeto deficitas ir t. t.

Aušra Radzevičiūtė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų