Šiomis dienomis paskelbęs, jog šventinės dienos, sutapsiančios su savaitgaliais, kitąmet nebus kompensuojamos, Seimas užsimojo lietuviškų švenčių sąrašą dar labiau apkarpyti.
Vakar konservatorius Jurgis Razma pareiškė, jog reikėtų atsisakyti tų šventinių dienų, kurioms „trūksta turinio“. Tokios, anot jo, yra birželio 24-ąją švenčiamos Joninės bei gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena.
J. Razmos teigimu, vietoje jų būtų daug prasmingiau pridėti vieną kitą laisvą dieną per kalėdines šventes.
Pasak konservatoriaus, išbraukus šias dvi dienas iš švenčių sąrašo, būtų skatinamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas.
Šiuos ketinimus tauta priima skirtingai - verslininkai ploja rankomis, o darbuotojus ginančios profesinės sąjungos vadina pasityčiojimu ir „šunų korimu“ ant silpniausiųjų pečių.
Švenčių per daug
Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas, Klaipėdos pramonininkų asociacijos tarybos narys Povilas Vasiliauskas mano, jog Lietuva turi per ilgą švenčių sąrašą.
„Kiekviena darbo diena - tai produkto kūrimas, o kai laisvų dienų per daug - tai jau išlaidavimas ir nuostolis. Lietuvoje švenčių aiškiai per daug. Mes su savo laisvų dienų sąrašu lyderiaujame Europoje. O ką per šventes darome? Švęsti nemokame, neturime poilsio tradicijų, todėl dažniausiai dauguma griebiasi vieno ydingo ir prie gera nevedančio įpročio.
Manau, kad pirma padirbėkime, pasimokykime švęsti, o jau tuomet galėsime sekti brazilų pavyzdžiu, kurie pusę dienos ilsisi, tačiau kitą pusę - išsijuosę dirba. Aš pats mėgstu ilsėtis, bet kai poilsio per daug - tampa nuobodu“, - sakė P. Vasiliauskas.
Perlenkia lazdą
Tuo metu Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, vienijančios gamybinių profesinių federacijų ir miestų bei rajonų teritorines profesines sąjungas, atstovai teigia, jog dėl jau priimtų ir dar tik svarstomų sprendimų labiausiai nukentės tie, kurie ir taip pluša viršvalandžius.
„Vietoje 10 ilgųjų savaitgalių ateinančiais metais turėsime tik 5. Dauguma žmonių ilsėsis mažiau, o algos dėl to, kad dirbs daugiau, jiems nekils. Sprendimas nekompensuoti švenčių, sutapsiančių su savaitgaliais, bus naudingas nebent tiems darbuotojams, kurių atlyginimas priklauso nuo darbo valandų skaičiaus“, - situaciją komentavo „Solidarumo“ vyr. teisininkas Petras Grėbliauskas.
Ketinimai darbo dienomis paversti Jonines ir Tarptautinę darbo dieną P. Grėbliauską stebina.
„Joninės nuo seno buvo mūsų minimos ir švenčiamos, vadinasi, Seimui nusispjauti į tautos tradicijas? Tarptautinė darbo diena - anaiptol ne sovietinis palikimas. Seimas pamiršo, jog pasaulis šią dieną pradėjo minėti po to, kai 1886 metų gegužės 1-ąją Čikagos miesto policija sušaudė į gatves išėjusius demonstrantus, kurie reikalavo sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Po trejų metų Paryžiaus 2-asis tarptautinis kongresas paskelbė gegužės 1-ąją viso pasaulio darbininkų solidarumo diena“, - emocijų neslėpė profesinės sąjungos atstovas.
P. Grėbliauską piktina ne vien tai. Anot jo, akis bado Seimo narių sprendimas krizės akivaizdoje nemažinti sau algų bei nesiskaitymas su Trišale taryba.
„Šis Seimas neveda jokio dialogo su taryba, kurios sudėtyje yra profesinių sąjungų deleguoti atstovai, darbdaviai ir 5 ministerijos. Jie tik skelbia žlugdančius sprendimus ir vis labiau primena kamikadzes. O Lietuvoje masiškai atleidinėjami žmonės, likusieji dirba dvigubai daugiau. Jie to tarsi nemato. Profesinės sąjungos nepasitenkinimą esama valdžia ir trumparegiškais jų žygiais jau pareiškė viešai. Akivaizdu, kad lazda perlenkta, nepaisant to, Seimas ir toliau užsiima nesąmonių kūrimu“, - kalbėjo „Solidarumo“ vyr. teisininkas P. Grėbliauskas.
Ilsėsimės mažiau
* Naujasis Seimas iš Darbo kodekso (DK) išbraukė nuostatą, pagal kurią anksčiau būdavo kompensuojamos su savaitgaliu sutampančios šventinės dienos. Ši DK pataisa buvo numatyta naujosios valdančiosios daugumos krizės įveikimo plane.
* Anot konservatorių, esamo teisinio reglamentavimo praktika parodė, kad dėl papildomos švenčių dienos padidėja darbo valandos kaina, sumažėja darbuotojų, dirbančių pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netenka dalies pelno, sumažėja įplaukos į valstybės ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kitus valstybės pinigų fondus.
* Iki šiol galiojęs DK, numatę, kad jeigu švenčių diena sutampa su šeštadieniu arba sekmadieniu, ji perkeliama į artimiausią darbo dieną, buvo priimtas 2005 metais.
Vaida Jutkonė
