Buvusio Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojo Aleksandro Litvinenkos, kuris buvo nunuodytas Londone, likimo baiminasi ne tik kai kurie Lietuvos verslininkai. Įtarimų, kad jį buvo bandyta nunuodyti, turi ir vienas žinomas šalies politikas.
To, kad „kriminalinių nuodijimų“ sunkiaisiais metalais galimybė yra reali, neneigia ir medicinos specialistai, rašo „Respublika“.
Pribloškė medikų išvados
Vakar, perskaitęs „Respublikos“ publikaciją „Sekant keistų mirčių pėdsakais“, į redakciją paskambino žinomas šalies politikas, dar neseniai ėjęs aukštas valstybines pareigas.
Jis skambino ne norėdamas pasireklamuoti. Pasakyti, kad publikacijoje keliamos neįvardytais likti panorusių esamų ir buvusių teisėsaugos profesionalų versijos, jog kai kurie verslininkai Lietuvoje galėjo būti nunuodyti, o kai kuriems gresia toks pat likimas, - ne kliedesiai. Kad tai gali būti tiesa, apie kurią niekas nenori kalbėti.
Šis politikas visada pasižymėjo blaiviu, analitiniu protu, niekada nespekuliavo „sąmokslo teorijomis“. Todėl netikėti tuo, ką jis papasakojo - sunku.
Pasak pašnekovo, prieš kelerius metus jis, niekada nesiskundęs sveikata, netikėtai atsidūrė ligoninėje. Ūmus apsinuodijimas. Medikai atliko išsamius tyrimus. Po kurio laiko vyras buvo informuotas: tikslios priežasties pasakyti negalime. Tačiau neatmestina versija, kad negalavimo priežastis - į organizmą patekusios nuodingos medžiagos. Patekusios ne šiaip sau, einant gatve – o su kažkieno „pagalba“.
Politikas patikino turintis minčių, kas ir kodėl galėjo mėginti jį nunuodyti. Tačiau nutaręs nekelti šių įtarimų į viešumą. Kad nebūtų apkaltintas „susireikšminimu“, reklamos vaikymųsi. Pagaliau ir todėl, kad turi tik įtarimų - ne įrodymus.
„Tai tikrai įmanoma“
„Kriminalinio nuodijimo“ sunkiaisiais metalais galimybės neatmeta ir medicinos specialistai. „Teoriškai tai tikrai įmanoma“, - „Respublikai“ teigė Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Ramunė Rutkauskaitė.
Ji patikino: medikai turi reikiamą įrangą, kuria nustatoma - yra žmogaus organizme sunkiųjų metalų ar ne. „Yra licencijuotos laboratorijos, kurių atsakymais galima pasitikėti - ir skirti gydymą. Tiesiog kol kas tokių tyrimų niekas neapmoka, žmogus turi sumokėti pats. Bet tai nėra didelės sumos“, - kalbėjo R. Rutkauskaitė.
Tačiau, pasak jos, kriminaliniai atvejai yra „visiškai nekontroliuojama sritis“. „Mes galime kontroliuoti, kad oficialiai pavojingos medžiagos nepatektų į Lietuvą, bet žmogus, kuris turi kėslų, gali pasirūpinti medžiagomis be niekieno kontrolės“, - neneigė R. Rutkauskaitė.
Biuro vedėja prisiminė kelis atvejus Lietuvoje, kai žmonės buvo paveikti nuodingų medžiagų. „Nežinau, ar tai buvo daroma turint kėslų, bet buvo įstaigų, kuriose buvo išpiltas gyvsidabris ir patiestas linoleumas, o po kelerių metų ten dirbę žmonės pradėjo jausti įvairius negalavimus. Tik tada, patikrinus metalų koncentraciją ore, gyvsidabris buvo aptiktas“, - pasakojo R. Rutkauskaitė.
Ji patikino, kad kartkartėmis į centro specialistus kreipiasi ir teisėsaugininkai. Biuro vedėja prisiminė, kad kartą, atlikus palaikų ekshumaciją, buvo nustatyta, jog žmogus mirė dėl ūmaus apsinuodijimo.
Tačiau ar jis apsinuodijo pats, ar buvo nunuodytas, R. Rutkauskaitė tvirtino duomenų neturinti.
Tyrime – garsios pavardės
Iki šiol bene garsiausiai Lietuvoje nuskambėjęs tyrimas dėl galimo žmogaus nunuodijimo buvo atliekamas 2000-aisiais. Nors galiausiai oficialiai nunuodijimo versija buvo paneigta, žmonės, prisimenantys minėtos istorijos vingius, iki šiol liko susiskaldę į dvi stovyklas. Vieni įsitikinę, kad jokio nuodijimo nebuvo, kiti - kad buvo, bet teisėsauga viską „užglaistė“.
Šis tyrimas sulaukė daug dėmesio. Dar ir todėl, kad jame figūravo gerai žinomų verslininkų, tuomet dar verslo partnerių Tado Karoso (dabartinis „Čilijos“ savininkas) ir Dariaus Mockaus (dabartinis koncerno „MG Baltic“ prezidentas), pavardės.
Pareigūnai tyrė mįslingas kartu su jais dirbusio verslininko Arvydo Grigo mirties aplinkybes. Jis netikėtai mirė 2000 m. sausio 20-ąją savo bute. Tos dienos rytą A. Grigas atsikėlęs nuėjo į vonią praustis - ir staiga krito negyvas.
Po mėnesio buvo gautos ekspertų išvados: A. Grigas mirė dėl apsinuodijimo etilenglikoliu. Tai - pagrindinė automobilių aušinimo skysčio dalis. Dėl įtariamo nunuodijimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą. Minėti verslininkai tyrėjų buvo apklausti.
„Kalti“ liko ekspertai
Vėliau bylą, apkaltinę kolegas tendencingumu ir nesąžiningumu, perėmė Vilniaus apygardos prokuratūros vadovai. Nuspręsta ekshumuoti A. Grigo palaikus ir atlikti pakartotinę ekspertizę. Šįkart ji buvo atliekama ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainos sostinėje Kijeve. Ekspertų išvados - verslininkas mirė sava mirtimi. Tyrimas buvo nutrauktas.
Tąkart skelbta, esą pirmieji ekspertai, tyrę A. Grigo kūną, susipainiojo. Esą verslininko vidaus organai buvo sumaišyti su tą pačią dieną į lavoninę iš gatvės atvežto asocialaus asmens vidaus organais. Neva būtent jis mirė apsinuodijęs etilenglikoliu - ne A. Grigas.
Visgi tuo jau tada patikėjo ne visi. „Jūs manote, kad patikėsiu, jog A. Grigo kraujyje nerasta etilenglikolio?“ - dar 2000 m. „Respublikos“ retoriškai klausė tuometinis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, kuri pradėjo tirti verslininko mirties aplinkybes, vyriausiasis prokuroras Virginijus Sabutis.
Kai kurie esami ir jau buvę tiesiogiai ar netiesiogiai A. Grigo mirties aplinkybių tyrime dalyvavę pareigūnai, taip pat ir 2000-aisiais politinius postus užėmę asmenys panašiai tebemano iki šiol.
Tomas Beržinskas
