Seimas patvirtino 15-osios Vyriausybės programą. Joje skelbiami planai, kaip gelbėtis iš ekonominio sąstingio ir finansų krizės, raginimai taupyti, mokesčių reforma. Už programą balsavo 83 Seimo nariai, prieš - 40, o susilaikė 5 parlamentarai.
Vyriausybei suteikti įgaliojimai dirbti.
Opozicinių frakcijų atstovai – Valentinas Mazuronis (Tvarka ir teisingumas), Zigmantas Balčytis (socialdemokratai), Viktoras Uspaskichas (Darbo partija) – prieštaravo programai, akcentuodami, kad joje nenumatyti planai gaivinti ūkį, o numatytos priemonės esą padidins socialinę atskirtį. Taip pat akcentuota, jog mokesčių reformos pablogins konkurencines sąlygas Lietuvos gamintojams, pasitarnaus kontrabandai.
Konservatoriai ir jų koalicijos partneriai ragina buvusius valdančiuosius pripažinti atsakomybę už sunkią šalies finansų būklę ir solidariai prisidėti gelbstint valstybę.
Profsąjungos – prieš
Tuo metu profesinės sąjungos mano, kad naujosios Vyriausybės planai dar labiau nuskurdins neturtinguosius ir bus naudingos turtuoliams. Prie parlamento susirinkę piketuotojai piktinosi sustojusiu minimaliojo darbo užmokesčio augimu ir socialinės atskirties didinimu. Piketuotojai savo reikalavimus ketina įteikti ministrų kabinetui, o nesulaukę atsako žada mitinguoti ir rengti streikus.
Programai priešinasi ir daugelis kitų interesų grupių, teigiančių, kad ji padarys atskirus verslo segmentus nekonkurencingus, nuskurdins labiausiai pažeidžiamus asmenis.
Vyriausybė prisiekė
Vakariniame posėdyje prisiekė naujosios Vyriausybės vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius bei ministrų kabineto nariai.
Antradienį vakare prisiekė ir darbą pradėjo aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, finansų ministras Algirdas Šemeta, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, teisingumo ministras Remigijus Šimašius, ūkio ministras Dainius Kreivys, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius.
Valdančiąją koaliciją sudariusios partijos sutarė įkurti dar vieną, Energetikos, ministeriją. Jos vadovu siūlomas naujųjų technologijų specialistas, įmonės „Doclogix“ direktorius Arvydas Sekmokas.
Naują ministrų kabinetą suformavo keturios partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija (TP), Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Daugiausia ministrų postų (7) turi didžiausią mandatų skaičių iškovoję konservatoriai. Tiesa, jie savo partijos gretose nesugebėjo rasti tinkamo kandidato į užsienio reikalų ministro postą ir buvo priversti pasikviesti nepartinį karjeros diplomatą Vygaudą Ušacką. Vyriausybės kancleriu taip pat taps nepartinis Užsienio reikalų ministerijos klerkas Deividas Matulionis.
Visus privers taupyti
Vyriausybės ketinamų kitais metais įgyvendinti permainų finansinis efektas - iki 5,3 mlrd. litų, - praneša BNS.
Krizės įveikimo plane numatyta, jog apie 2 mlrd. litų bus surinkta papildomų pajamų į biudžetą, o dar 2 mlrd. litų sutaupyta mažinant valdininkijos išlaidas, neišlaidaujant, o taupant bei atsisakant lengvatų. Dar apie 1,3 mlrd. litų planuojama gauti pardavus „Mažeikių naftos“ akcijas bei sumažinus įmokos dalį į privačius pensijų fondus.
Gyventojų pajamų ir pelno mokesčių tarifus nuo kitų metų ketinama suvienodinti iki 20 proc., o pridėtinės vertės mokestį nustatyti 19 procentų. Dabar gyventojų pajamų mokestis siekia 24 proc., o pelno - 15 proc.
Tvirtinama, kad tokie tarifai laikini - ekonomikai atsigavus, juos ketinama mažinti.
Vyriausybės programoje numatyta, kad „Sodros“ įmoką, kuri dabar siekia 5,5 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, antros pakopos privatiems pensijų fondams bus sumažinti 2,5 procentinio punkto iki 3 proc.
Bus naikinamos visos dabar galiojančios PVM lengvatos, išskyrus už šilumos energiją. Tačiau jau aišku, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas už šildymą galios tik šį sezoną, o nuo kitų metų jis bus naikinamas.
Autorių darbdaviams, kuriems pagal sutartis autoriai atliks vienkartinius darbus, siūloma už juos pervesti ir įmokas „Sodrai“, tačiau konkreti tvarka dar nenumatyta.
Žurnalistai ir kiti pagal autoriaus sutartis dirbantys asmenys, kurie gaus nuolatinių pajamų, bet nuo jų dabar nemoka socialinio draudimo įmokų, visą tarifą „Sodrai“ pradės mokėti po trejų metų.
Nuo 2009 metų darbdavys trejus metus už pagal autoriaus sutartį dirbantį darbuotoją „Sodrai“ turėtų mokėti po 10 proc., o dar po 1 proc. mokėtų pats darbuotojas.
Į „Sodrą“ dabar darbdavys perveda 30,98 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, o pats darbuotojas - dar 3 procentus.
Pagal autoriaus sutartis dirbantys asmenys, nuo kitų metų pradėję mokėti įmokas „Sodrai“, visas socialines garantijas gaus tik po trejų metų, o iki tol - tik kai kurias.
Bus atsisakoma ir įvairių gyventojų pajamų mokesčio susigrąžinimo lengvatų, pavyzdžiui, nuo kitų metų ketinama nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalies gyventojų pajamų mokesčio už įsigytą naują kompiuterį. Dabar įstatymas numato, kad ši mokestinė lengvata dar turėtų kitais metais galioti.
Ketinama keisti gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamo minimumo skaičiavimo tvarką - tiems, kurių pajamos siektų ne daugiau kaip 700 litų, tai yra neviršytų dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių, neapmokestinamosios pajamos didėtų 100 litų - iki 420 litų.
Tų žmonių, kurių pajamos sieks tris valstybės remiamų pajamų dydžius - 1050 litų, neapmokestinamasis minimumas būtų didinamas 50 litų - iki 370 litų.
Daugiau negu tris valstybės remiamų pajamų dydžius sieksiantį darbo užmokestį gausiantiems asmenims pajamų mokesčiu bus apmokestinamos jų visos gaunamos pajamos.
Dabar neapmokestinamasis minimumas yra 320 litų. Jis taikomas visiems šalies gyventojams, nepriklausomai nuo jų darbo užmokesčio.
Nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos valstybės remiamų pajamų dydis - 350 litų.
Mažiau išmokų iš biudžeto gali tikėtis gyventojai, kurie gaus didelį darbo užmokestį.
„Vaiko pinigai“ bus mokami visoms šeimoms, auginančioms vaikus iki trejų metų, nepriklausomai, kokios bus jų pajamos. Už vyresnius vaikus „vaiko pinigai“ bus skiriami tik tada, jeigu šeimos pajamos vienam asmeniui bus ne daugiau kaip trys valstybės remiamų pajamų dydžiai - 1050 litų.
Kūdikio auginimo išmokų skyrimo tvarka bus šiek tiek keičiama. Motinos arba tėvai, esantys vaiko priežiūros atostogose, nepriklausomai nuo jų pajamų dydžio, už pirmus vaiko priežiūros namuose metus ir toliau gaus 100 proc. buvusios algos dydžio išmoką, už antrus - 85 proc.
Tačiau ketinam nustatyti kitokią pametinukų ir kelių iš vieno nėštumo susilaukusių šeimų rėmimo tvarką.
Nekilnojamojo turto mokestis gyventojams bus įvestas, tačiau ne nuo kitų metų. Nuo kitų metų pradžios minimalios algos irgi neketinama didinti.
Nepriemokas dirbusiems pensininkams ketinama grąžinti tolygiai jas išmokant per 2009-2010 metus.
Verslo liudijimus ateityje galės gauti tik amatininkai, o visi kiti dabartiniai „patentininkai“ privalės per trejus-ketverius metus įkurti individualias ar kitokio tipo įmones. Greičiau tokias įmones įkurti gali tekti tiems asmenims, kurie su verslo liudijimais nuomoja nekilnojamąjį turtą, dirba prekybos ar statybos srityse.
Naujoms įmonėms įsilieti į rinką bus tam tikrą laiką teikiamos mokestinės lengvatos - pirmus metus nereikėtų mokėti 80 proc. mokesčių, antrus metus - 50 proc., trečiaisiais - 30 proc. Ketvirtais metais teks mokėti visus mokesčius.
Naujai įkuriamas uždarąsias akcines bendroves ketinama leisti steigti su mažesniu negu yra dabar reikalingas (10 tūkst. litų) įstatiniu kapitalu, tačiau dėl jo dydžio dar neapsispręsta.
Nutarta, kad įmonių 50 proc. reinvestuojamo įmonių pelno nebus apmokestinama.
Jau nuo kitų metų ketinama įvesti automobilio naudotojo mokestį (150 litų per mėnesį), kurį mokėtų Lietuvoje veikiančios įmonės už kiekvieną turimą automobilį, nesvarbu, kur jis būtų registruotas.
Naujoji Vyriausybė siekia, kad nauji mokesčiai ir kitos permainos įsigaliotų jau nuo Naujųjų metų, tačiau jei biudžetas nebus patvirtintas iki Naujųjų, tai ir mokesčiai nuo sausio 1 dienos nesikeis.
Tam, kad 2009 metų biudžetas įsigaliotų nuo sausio 1-osios, pagal įstatymus Seimas jį privalo patvirtinti iki gruodžio 19 dienos, tai yra likus 14 dienų iki kitų biudžetinių metų pradžios. Toks terminas numatytas tam, kad prezidentui liktų laiko įvertinti ir pasirašyti biudžeto įstatymą.
Naujoji Vyriausybė planuoja biudžetą patvirtinti Kūčių išvakarėse - gruodžio 23-ąją.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
