Pirmajame „Balsas.lt savaitės“ numeryje nagrinėjome opią Lietuvos visuomenei temą: kas vis dėlto valdo Lietuvą – ar mūsų visų išrinkti Seimo nariai ir visuomenės labui dirbti turintys pareigūnai bei valdininkai, o gal tik saujelė turtingiausiųjų Lietuvos žmonių, skambiai vadinamų oligarchais.
Atradome nemažai sąsajų – galingos verslo struktūros remia politikus, o šie atsidėkodami priima verslo struktūroms naudingus sprendimus. Kartkartėmis koks galingasis nusprendžia „pasiaukoti“ visuomenės labui ir pats iš prabangaus kabineto persikelia į Seimo posėdžių salę bei priima kiekvienam šalies gyventojui „tinkamus“ sprendimus.
G. Petrikas veržėsi į valdžią
Pirmieji Lietuvos turčiai, tarp jų ir buvęs skandalingai bankrutavusio Kauno koncerno EBSW (East-Baltic States-West) vadovas Gintaras Petrikas taip pat labai greitai susivokė, kad valdžia – nuostabus įrankis, galintis priversti tarnauti didžiąją visuomenės dalį savo paties interesams.
1994 m. pabaigoje į nedidelės Lietuvos liberalų sąjungos (LLS) gretas per Kauno skyrių staiga urmu įstojo per tris šimtus narių – kai kurie EBSW, „Litpoliinter“, SBA, kitų koncernų vadovai, tarp jų ir broliai Gintaras bei Raimundas Petrikai, taip pat jų darbuotojai.
Žaibiškai išaugusi maža partija vos neskilo pusiau – Kauno „berniukų“ partijos suvažiavimas pirmininku išsirinko ambicingąjį Ginutį Vencių. Pastarasis masinio „berniukų desanto“ balsais nukonkuravo net Kovo 11-osios akto signatarą Eugenijų Gentvilą. Tiesa, dalis Vilniaus ir kai kurių kitų partijos skyrių narių tiesiog ignoravo delegatų į partijos suvažiavimą rinkimus ir patį spektaklį, vykusį jo metu. Likusią partijos dalį buvo bandoma valdyti iš LSS centrinės būstinės. Naujieji vėjai papūtę partijoje iškart pradėjo formuoti naują „politikos“ kryptį – likus dviems dienoms iki eilinio suvažiavimo į centrinę LLS būstinę, ignoruodamas visus formalius reikalavimus, G. Vencius atsiuntė naujai įstojančių politikų sąrašus be jokių kontaktinių duomenų – tik vardus bei pavardes. Į centrinės būstinės mėginimus išsireikalauti privalomo, pagal įstatus, duomenų paketo buvo tiesiog niekaip nereaguojama.
Nepaklusnieji atsidūrė ligoninėje
Masiniam „verslininkų atėjimui“ prieštaravęs partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas (dabartinis portalo „Balsas.lt“ žurnalistas) susilaukė netiesioginių grasinimų ir pateko į ligoninę dėl smegenų sutrenkimo bei sumušimų. Kretingos ir kai kuriuose kituose skyriuose į partiją taip pat ūmai panoro įstoti politine veikla susidomėję verslininkai ar jų deleguoti samdomi entuziastai.
Nepaisant didelių pinigų, 1995 m. savivaldos rinkimuose LLS Kaune gavo vos du mandatus, o Lietuvoje tenkinosi tik 2,98 proc. balsų. Į miesto tarybą tada pateko jau minėtas G. Vencius ir šiandien žinomas politikas Klemensas Rimšelis. Gana kuklūs rezultatai „investuotojus“ į politiką greit vėl atgręžė valdančiųjų politinių jėgų pusėn ir „žaliašvarkiai vyrukai“ iš partijos tuomet dingo taip pat staiga, kaip ir pasirodė.
Nepateko į Seimą
Rezultatai stambių verslininkų, investavusių į prižadėjusius jiems pergalę politikus, netenkino. Į Seimą 1996 m. G. Petrikas jau bandė brautis pats. Seimo mandatas G. Petrikui būtų garantavęs neliečiamybę ir būtų pristabdęs teisminį persekiojimą.
Primename, kad į panašią istoriją patekusios garsiosios indėlininkų mulkinimo bei plėšimo mašinos - koncerno MMM - savininkui Sergejui Mavrodžiui buvo pavykę prasimušti į Rusijos į Dūmą. Bent kelerius metus tai jam leido pasimėgauti ramybe. Tiesa, vėliau ir jam teko išmėginti kalinio duonos.
G. Petrikui šios sėkmės pakartoti nepavyko. Laimė, ir dėl tuometinio turtuolio veiklos nukentėję rinkėjai nusisuko nuo paties G. Petriko, tad į Seimą jis taip ir nepateko.
Beliko bėgti – kaip pats šiandien „Balsas.lt savaitės“ žurnalistui sako, gelbėjo savo gyvybę, o ne slėpėsi nuo teisėsaugos.
Visgi būtų neteisinga teigti, kad G. Petrikas taip ir nesugebėjo daryti įtakos politikams ir jų sprendimams. Jis pats, o taip pat ir kiti Kauno verslo koncernų vadovai neretai lankydavosi LDDP būstinėje, (LDDP tuo metu buvo valdžios partija) ir dar bėgliui kalint Amerikoje pasigirsdavo įvairių kalbų, kad visuomenė daug įdomaus sužinotų, jei būtų paviešinti kai kurių tuometinių turtuolių ir Lietuvą valdžiusių politikų pokalbių įrašai.
Kalta teisėsauga ir politikai
Dabar G. Petrikas laikosi oriai – jis ir jo advokatas Gintaras Černiauskas abejoja šalies teisine sistema bei kaltina tuometinę valdžią. Pasak p. Černiausko, žiniasklaida ir viešoji nuomonė jo ginamąjį seniai nuteisė ir nelabai nori toliau į ką nors gilintis. „Į G. Petriką žiūrima tiesiog kaip į reiškinį, o ne kaip į žmogų, kuris turi visas teises. Tarp jų ir teisę į teisingą teismą”, - sako skandalingai išgarsėjusio kauniečio advokatas.
G. Petrikas ir jo advokatas negaili ir politikų. Anot jų, kai išsiskyrė politikų ir verslininkų keliai, EBSW ir jai priklausiusios bei iš gyventojų indėlius rinkusios Investicinės Kauno holdingo kompanijos (IKHK) problemos taip pat esą buvo reikalingos tik šalies politinei valdžiai.
Valdžiai, esą, reikėjo parodyti žmonėms kaltininką dėl bankrotų ir bankų griūčių. G. Petrikas prasitarė ir apie tai, jog prieš pat koncerno valdyto Lietuvos valstybinio komercinio banko (LVKB) žlugimą ir perėmimą valstybės žinion egzistavo projektas, kuriuo remiantis ketinta jį parduoti Vakarų investuotojams. Tam esą sutrukdė Lietuvos Vyriausybė.
G. Petriko advokatas G. Černiauskas pripažįsta, jog G. Petriko pabėgimas leido kitiems koncerno veikėjams suversti ant jo asmens savo pačių veiklos rezultatus.
Dabar jau buvęs oligarchas ir jo gynėjas, išgirdę klausimus apie politiką ir politikus, atkerta, kad tai jų nedomina. Gaila.
Vyriausybių ir prokurorų neveiksnumas
Kaip ten bebūtų, tačiau G. Petriko žodžius patvirtina ir nūdienos politikai. EBSW veiklą tyrusios komisijos vadovo pavaduotojas Kazimieras Starkevičius iš dalies sutinka, kad G. Petriko asmuo yra pernelyg sureikšmintas, bet jo neteisina. „Esu politikas – į teismų darbą nesikišu“, - sako jis.
Parlamentaras pripažįsta, kad 80 mln. litų suma, kurią IKHK skolinga indėlininkams, yra juokinga, palyginti su EBSW valdytais turtais. Sprendimus priimdavo teismai, kurie staiga panaikindavo areštus ir laiko, kol jie buvo panaikinti, pakakdavo, kad įmonės būtų perparduodamos. Taip buvo su Kauno „Inkaro“ ir „Bangos“ gigantais. Politikas sako ir dabar, jei kas nori paaukštinti teisėją ar šiaip svarsto jo karjeros perspektyvas, pirmiausia žiūrįs: ar nenagrinėjo tas teisėjas EBSW bylų.
Pasak K. Starkevičiaus, tuometinėje teisinėje bazėje chaoso netrūko, todėl EBSW aferas nagrinėjusi komisija nustatė – valstybė elgėsi pasyviai. „Konstatavome visų vyriausybių ir prokurorų netinkamą veiklą. Ypač svarbi Teisingumo ministerija (tuo metu ministrais spėjo pabuvoti Jonas Prapiestis ir Vytautas Markevičius), nes už teisės sistemą atsako ši institucija. Ji peržiūrėdavo visus teisinius vyriausybės sprendimus ir įstatymų projektus. Toną diktavo tuometinio LDDP premjero Adolfo Šleževičiaus kabineto politika“, - sako parlamentaras.
Šnipai ir politika
Žiniasklaida šiuo metu praneša apie Saulių Trečekauską, kuris neva yra ir Valstybės saugumo departamento (VSD) slaptasis bendradarbis, ir buvęs asmeninis Gintaro Petriko vairuotojas, jo pavedimų vykdytojas, turtus įgijęs per labai trumpą laiką. Šiuo metu jis dirba aukštose pareigose mokesčių inspekcijoje. Tik G. Petrikas teigia tokio vairuotojo niekada neturėjęs ir šio asmens išvis nepažįstantis.
K. Starkevičius, kuriuo rėmėsi žiniasklaida, laikosi savo. „Jis buvo vairuotojas ir dirbo EBSW. Kiek kartų jis vežė G. Petriką, aš nesekiojau. Tam yra valstybės institucijos, kurios turėjo žinoti, o jos mums neatsakė. Tai, kad jis dirbo vairuotoju EBSW, yra faktas. Paskui jis buvo susijęs su vienu iš Klaipėdos jūrų laivininkystės įmonių vadovų. Pagaliau, jis buvo poilsio namų „Linas“ (UAB „Palangos linas”, - Balsas.lt) vadovo pavaduotoju. Poilsio namus buvo privatizavęs EBSW ir be koncerno vadovo žinios į tokias pareigas, mano supratimu, nebuvo skiriama“, - teigia jis. Įdomu, kad, anot K. Starkevičiaus, oficialiai komisijos paklaustas apie koncerną, VSD atsakė informacijos neturįs.
G. Petriko advokatas K. Starkevičiaus teiginius apibūdino lakoniškai: „Dar vienas „aukštasis pilotažas“.
Dar ir dabar ne viskas aišku
Įsigilinus į dabartinę EBSW reikalų tyrimo eigą, galima įtarti, kad vėl viskas vyksta ne itin skaidriai ir sklandžiai.
Buvęs IKHK indėlininkų atstovas Kazimieras Jonas Jocius bandė įteikti teismui civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės (moralinės) žalos ir civilinius ieškinius G. Petriko baudžiamojoje byloje, tačiau teismai atmetė prašymus motyvuodami, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje prokurorai KHK indėlininkų nukentėjusiais asmenimis nepripažino.
„G. Petriko byla juk buvo sustabdyta, kol jis slėpėsi JAV. Nukentėję negali pareikšti civilinio ieškinio? Nagrinėjant bylą iš esmės būtų įmanoma pateikti ir įvertinti įrodymus geriau, nei atskirai bylinėtis civiline tvarka. Susidaro įspūdis, kad G. Petrikas su prokurorais yra tiesiog susitaręs“, - sako K. J. Jocius.
Pasak jo, kaltas ne tik G. Petrikas. Konkrečius teisėjus, prokurorus ir politikus pliekiantis K. J. Jocius valstybei iškėlė dvi bylas Europos žmogaus teisių teisme, viena jų jau priimta nagrinėti. Jį ypač papiktino vieno iš tuometinių generalinių prokurorų Kazio Pėdnyčios pareiškimas, esą apie indėlininkų problemas šis žinojęs tik iš spaudos. „Jei nebūtume asmeniškai jam rašę raštų - dar galėtų taip kalbėti“, - kraipo galva visuomenininkas.
„EBSW bylos buvo ne kartą skaidomos, kilnojamos iš Kauno teismų į Vilnių ir atgal. Prisidėjo ir buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jokūbauskas“, - teigia jis. Anot nukentėjusio indėlininko, kai kuriuos EBSW veikėjus patys teismai iš naujo padarė milijonieriais. „IKHK vadovas po teisminių manipuliacijų pats tapo vieninteliu nukentėjusiu ir dabar jau per antstolius išieško iš skolininkų dešimtis milijonų litų. O juk tie pinigai „skolininkams“ pateko paprastai. Jis pats paėmė juos iš kompanijos kasos ir jiems – tokiems pat, kaip jis pats - išdalino“, - piktinasi K. J. Jocius.
Minėtas teisėjas, pasak indėlininko, savo nutartimi 1998 m. sausio mėnesį perdavė iš Vilniaus į Kauno apygardos teismą nagrinėti 13 bylų, susijusių su IKHK veikla, atsakovų turto areštais bei išieškojimu. Visose šiose bylose išieškotojai netrukus buvę pakeisti parankiais koncerno vadeivoms asmenimis ir nuo ieškinių šie atsisakė. Visus įrodančius dokumentus nenuilstantis indėlininkas tvirtina turįs (prie šios temos „Balsas.lt“ dar sugrįš artimiausiu metu). Primename, kad Č. Jokūbauskas buvo itin palankiai vertinamas aukščiausių šalies asmenų. Net pasibaigus jo įgaliojimams, prezidentas Valdas Adamkus net dvejus metus neatleido jo iš pareigų ir neskyrė naujo kolegijos pirmininko. Tai visai nepanašu į atkaklų prezidento siekį skubiai pašalinti iš posto kadenciją taip pat pabaigusį LAT pirmininką Vytautą Greičių.
Tiesa, dėl teismų proceso ir teisėsaugos veiksmų pretenzijų turi ir kaltinamojo advokatas, tačiau nepasitikėjimas „G. Petriką jau nuteisusia žiniasklaida“ neskatina jų detalizuoti. Jis tik duoda suprasti, kad jau dabar yra linkęs ruoštis bylinėjimuisi Europos žmogaus teisių teisme.
******
Tad, jei G. Petrikas ir yra vien žiniasklaidos bei politikų apkaltintas dėl visų postsovietinio laukinio kapitalizmo bėdų, tačiau įsigilinus į EBSW tyrimus gali kilti minčių, kad dar ir dabar egzistuoja gija tarp labai didelių pinigų, įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių.
Faktai - EBSW:
- G. Petrikas EBSW prezidentas nuo 1994 m. EBSW įmonės 15,6 tūkst. žmonių liko skolingos 80 mln., valstybei 144 mln.
- G. Petrikas su Algirdu Brazausku 1994 metų lapkritį lankėsi Vatikane pas popiežių Joną Paulių II, tačiau A. Brazauskas žiniasklaidai atsisakė kalbėti apie G. Petriko patekimą į oficialią delegaciją, kuri lankėsi pas popiežių.
- 1996-ųjų vasarą G. Petrikas nuvežtas prie Lampėdžių karjero. Kauno mafijos autoritetai Vidmantas Siaurusevičius (Siauras), Saturnas Dubininkas (Satas) ir kiti jį paleido, pažadėjus sumokėti 300 tūkst. JAV dolerių.
- 1997 metais Gintaras Petrikas slapta pasitraukė į užsienį, nors prokurorams raštu pasižadėjo neišvykti. JAV prisidengęs rusiška pavarde prekiavo saulės akiniais.
- 2004 metais gegužės 2 d. FTB sulaikytas;
- 2007 m. rugsėjo 20 d. parvežtas į Lietuvą. JAV kalėjo 3,5 metų.
- 2008 m. Kaune G. Petrikas įsteigė įmonę: „Verslo projektai nuo A iki Z“. Įstatinis kapitalas kuklus – 10 000 litų.
- Kaune G. Petrikas važinėja „Mercedes-Benz“ visureigiu tamsintais stiklais. Ant mašinos registracijos numerio puikuojasi angliškas žodis „Hunt3r“ (medžiotojas).
- Generaliniai prokurorai: Artūras Paulauskas (1990-1995), Vladas Nikitinas (1995-1997), Kazys Pėdnyčia (1997-2000) ir Antanas Klimavičius (2000-2005) negynė viešojo intereso – tai patvirtino Seimo komisija, kurios išvadoms pritarė Seimo nariai.
- „Corporate Property Holding”, vadovaujama A. Vilkelio, pirko ir pardavė bendrovių „Mūsų perliukas”, „Palangos linas”, „Bituko investicija”, „Kauno ketaus liejykla”, „Palangos rugelis” akcijas. Jai priklauso ir „Urmo“ prekybos miestelis Kaune. A. Vilkelis vadovavo ir Kauno „Inkaro“ holdingui.
- Raimundas Petrikas (valdantis didžiausią Rytų Europoje Kauno automobilių turgų) „Inkaro holdingo” valdyboje veikė kartu su broliu Gintaru.
