REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Policijoje dirba vis daugiau moterų. Vieni teigia, kad tai normalus reiškinys, kiti - kad ne moteriai skirta tramdyti nusikaltėlius ar girtuoklius. Juk bet kuri profesija uždeda savo antspaudą žmogaus sieloje.

REKLAMA
REKLAMA

Niekas negalėtų paprieštarauti, kad moteris turi teisę pasirinkti darbą. Dar prieš keletą dešimtmečių buvo sunku įsivaizduoti moteris, dirbančias tuos darbus, kurie, daugumos nuomone, yra skirti tik vyrams. Tačiau laikai keičiasi ir ribos tarp lyčių vis labiau išsitrina. Vis daugiau moterų dirba policijoje, saugos bendrovėse, kariuomenėje, vyksta į misijas. Šių metų liepos mėnesio duomenimis, policijoje dirbo 11 122 pareigūnai, iš kurių 2693 moterys, rašo „Lietuvos žinios“.

REKLAMA

Pirmosios kregždės.

Gero policininko sąvoka anksčiau buvo tapatinama su vyriškumo sąvoka. Jei į pareigūnų būrį buvo įsileidžiama moteris, tai ji geriausiu atveju dirbdavo su nepilnamečiais. Na, dar galbūt budėtoja. Tačiau moterys jau veržiasi ir į kitas sritis. Dabar dažnai matome moteris, patruliuojančias gatvėje, dirbančias apylinkės inspektorėmis, kriminalinėje policijoje.

Tikrą furorą prieš gerą dešimtmetį Šiauliuose sukėlė pirmoji kelių policijoje pradėjusi dirbti moteris. Ne dirbanti „su popieriukais“, kas būdavo įprasta, bet atliekanti gatvėje budinčio kelių policininko pareigas. Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Renatas Požėla pats kilęs iš Šiaulių, tad šią istoriją gerai prisimena. „Keletas pažįstamų man sakė, kad labai sutrikdavę kelyje sustabdyti moters. Esą net nesiginčydavę su pareigūne. Juk moteris, kaip su ja ginčysies“, - juokėsi R.Požėla.

REKLAMA
REKLAMA

Antiteroristinių operacijų rinktinėje „Aras“ dabar moterų nėra. Tokio pobūdžio struktūrose jų reta visame pasaulyje. Tačiau anksčiau čia dirbo Inga Jeršovaitė, vėliau perėjusi į kelių policiją. Vaikinai tuomet juokavo, kad jų moteris neprivalo laužti durų ar fiziškai kovoti su nusikaltėliais. Tačiau Inga į operacijas vykdavo, tik jos pareiga būdavo filmuoti.

„Aro“ vadas Viktoras Grabauskas LŽ sakė, kad pastaraisiais metais į jį kreipėsi keletas moterų, jos teiravosi, ar galėtų dirbti „Are“. Tačiau visos jos pageidavo būti snaiperės. Tiesa, į atrankas taip nė viena ir neatėjo. „Jei moteris turėtų visas reikiamas savybes, jai kelias nebūtų užkirstas. Tačiau ir jokių nuolaidų nebūtų. Darbas visų vienodas, vadinasi, ir reikalavimai vienodi“, - pabrėžė V.Grabauskas. Čia pat jis pridūrė, kad tokios visus „Aro“ reikalavimus atitinkančios moterys yra greičiau išimtis, o ne taisyklė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jaučia pareigą apsaugoti

Vilniaus gatvėse dabar gan dažnai galima pastebėti policijos patrulį, kurį sudaro pora: moteris ir vyras. Kartais vyrai netgi nusiskundžia, kad su moterimi patruliuoti sunkiau. „Psichologai yra pateikę išvadą, kad dirbdamas su moterimi pareigūnas kritinėje situacijoje jaučia instinktyvią pareigą ją saugoti. Kartais nuo to gali priklausyti vykdomos operacijos sėkmė“, - svarstė V.Grabauskas.

Vilniaus miesto patrulių rinktinės vadas Algimantas Sutkevičius teigia nusiskundimų negirdėjęs. Tačiau jis pripažįsta, kad niekada nesiųstų patruliuoti kartu dviejų moterų. „Dvi moterys galėtų dirbti nebent kur nors prie Seimo“, - juokais svarstė patrulių vadas. Moteris, nors ir poroje su vyrais, vengiama siųsti ir į tokias vietas, kaip, pavyzdžiui, stoties rajonas, kur rizikos tikimybė didesnė. A.Sutkevičius pabrėžė, kad jokios nuolaidos netaikomos. Visi fiziniai normatyvai: šaudymas, koviniai veiksmai, vienodi tiek moterims, tiek vyrams. Tiesa, dažniausiai merginos patrulių rinktinėje ilgai neišbūna dėl vienos paprastos priežasties. Patruliu galima dirbti baigus vos vieną mokymo įstaigos kursą. Tęsdamos mokslus jos daro ir karjerą: tampa tyrėjomis, inspektorėmis.

REKLAMA

Susikalba lengviau

Moterų darbo policijoje šalininkai teigia, kad moteris dažnai gali padaryti daug daugiau negu vyras. „Tiesa, kad moteris ir policija nėra labai suderinama. Toks stereotipas pagrįstas. Tačiau, kita vertus, moters buvimas dažnai neutralizuoja beiškylantį konfliktą. Sakykime, moteris tyrėja galbūt lengviau susikalbės su įtariamuoju, intuityviai nujaus, kada reikia parodyti užuojautą, supratimą“, - kalbėjo R.Požėla. Net ir gatvėje kilus konfliktui ne kiekvienas ryšis pakelti ranką prieš moterį, nors ji ir vilki policijos uniformą.

REKLAMA

Daugelio nuomone, moters buvimas vyrų kolektyve daro teigiamą įtaką. Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros docentė Rita Bandzevičienė sakė, kad, pavyzdžiui, įkalinimo įstaigose daugelyje šalių stengiamasi, kad moterys sudarytų apie 40 proc. personalo.

„Policijos darbas - tai ne tik fiziniai veiksmai. Policija pirmiausia turi imtis prevencijos. O tai moterys sugeba geriau negu vyrai, tad negalima sakyti, kad moteriai policijoje ne vieta“, - įsitikinęs psichologas Gediminas Navaitis. Jo nuomone, net priversta griebtis fizinių poveikio priemonių, moteris turi pranašumą. „Vyras dar labiau sutrinka, jei jį paklusti fiziškai priverčia moteris“, - teigia psichologas. Pasak G.Navaičio, daug lemia ir tai, kad pareigūnė vilki uniformą: už jos pečių stovi visuomenė, ji remiasi visuomenės autoritetu. Tačiau bet kuriuo atveju fiziniai veiksmai turėtų būti reta išimtis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasekmės švelnesnės

Profesija uždeda savo antspaudą. Moteris, nuolat priversta bendrauti su asocialiais asmenimis, nusikaltėliais, reikalui esant naudoti ginklą, pamažu tampa šiurkštesnė, labiau linkusi valdyti. Šito neneigė nė vienas pašnekovas. Tačiau, pasak Personalo valdybos viršininko Tomo Bikmano, jos vidus, interesai nepasikeičia. Galbūt keičiasi manieros, kalba. „Tai atsitinka tiek moterims, tiek vyrams. Mes susiduriame su ta visuomenės dalimi, kuri kelia grėsmę. Mes keičiamės, savo problemas parsinešame ir į namus“, - LŽ teigė Vilniaus miesto viešosios policijos viršininkas Vytautas Grašys. Tačiau šią problemą galėtų išspręsti reabilitacija, kuriai Lietuvoje skiriama labai mažai dėmesio.

REKLAMA

„Pasekmių, žinoma, atsiranda, tačiau su jomis moterys susidoroja lengviau“, - LŽ sakė docentė R.Bandzevičienė. Pasak jos, nors darbas policijoje yra vienas labiausiai stresinių, moterys ir vyrai stresą įveikia skirtingai. Tyrimais nustatyta, kad moters patiriamas stresas yra daug stipresnis negu vyro. „Pati esu tyrusi keletą situacijų, kai nusikaltėlio sulaikymo metu policininkė pasirodė visiškai bejėgė. Tai sukėlė didžiulį stresą“, - sakė psichologė. Tačiau tie patys tyrimai parodė, kad moterims streso sukeltos pasekmės būna daug švelnesnės. Moterys joms šalinti taiko daug įvairesnius metodus. Be to, jos nebijo pasirodyti silpnesnės, net paverkti ar kreiptis į psichologą. Policininkai vyrai į psichologą kreiptis nenori, nes dažniausiai tai laiko gėdingu žingsniu. Skiriasi ir stresą sukeliantys veiksniai. Tyrimais nustatyta, kad vyrams jį dažniausiai kelia pavojingos situacijos, netinkamas darbo organizavimas. Moterims - palaikymo nebuvimas, pašaipos. Net 70 proc. pareigūnių nurodė, kad jos nuolat kenčia nuo kolegų vyrų laidomų juokelių, anekdotų, kuriuose varijuoja priklausymo lyčiai tema. „Pašalinus tokias priežastis, pagerinus atrankos procesą, tinkamai organizavus darbą, moterys lygiai taip pat gali būti geros pareigūnės“, - mano R.Bandzevičienė.

REKLAMA

Vaikai - kliūtis?

Moterų priešininkai turi dar vieną argumentą. Atėjusi dirbti jauna pareigūnė dažniausiai po kurio laiko apsisprendžia tapti mama. Vieno Vilniaus policijos komisariato vadovai skundėsi, kad iš septynių pas juos dirbančių tyrėjų moterų dvi jau augina kūdikius. Jų darbo krūvis tenka kitiems tyrėjams, kurie, savaime suprantama, nėra tuo labai patenkinti.

Kitose srityse, kol tęsiasi vaiko priežiūros atostogos, darbdavys gali laikinai priimti kitą darbuotoją, o policijoje to padaryti neįmanoma. Bent jau Lietuvoje. Įstatymas, tiesa, numato galimybę priimti kitą žmogų pagal darbo sutartį, tačiau dirbti tyrėju jis negalės. „Sutartinis“ darbuotojas neturi teisės gauti bylų, imtis procesinių veiksmų, kontroliuoti ikiteisminio tyrimo, net žinoti reikiamos informacijos. Tad į tyrėjo vietą galima priimti, kaip juokavo vienas iš policijos vadovų, geriausiu atveju valytoją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Beje, pastaruoju metu policijoje pradėjo daugėti vyrų, imančių vaiko priežiūros atostogas. 2006-aisiais tokių buvo 26, o pernai jų skaičius pašoko iki 47.

Gimti vyru - nebe privilegija

Šiaip ar taip, net ir aršiems priešininkams teks susitaikyti su tuo, kad moteris dirba „vyriškus“ darbus. Pasak R.Bandzevičienės, nėra nė vienos policijoje reikalaujamos savybės - sąžiningumo, patikimumo, atsakomybės jausmo - kurios negali turėti moteris. Nebent fizinė jėga, tačiau tai tikrai nėra lemiamas rodiklis.

„Riba tarp lyčių siaurėja - tiek įstatymiškai, tiek praktiškai. Manyčiau, tai tarsi indikatorius to, kas vyksta mūsų visuomenėje,“ - LŽ sakė T.Bikmanas.

REKLAMA

Tačiau, pasak R.Bandzevičienės, ateinančios į policiją dirbti moterys turi turėti nemažai drąsos pasipriešinti įsigalėjusiam stereotipui. Ir netgi privalo dirbti geriau negu vyrai, kad būtų pripažintos. Jos turi įveikti ir tai, kad gali būti nesuprastos šeimoje. Dėl tos priežasties juo labiau jas turėtų palaikyti vadovai. „Situacijos šeimoje negalime kontroliuoti, bet privalėtume kontroliuoti padėtį darbo vietoje“, - teigia docentė. Susiklosčiusius stereotipus sunku išgyvendinti. „Įsivaizduokite, kaip sunku susivokti vaikui, kurio mama policininkė, o tėtis - dizaineris. Vaiko supratimas toks: mama eina muštis, o tėvelis piešia“, - svarstė T.Bikmanas. Bet visi tyrimai rodo, kad vyrams teks susitaikyti su tuo, kad jie nebėra geresni darbuotojai vien dėl to, kad gimė vyrais.

Lina Vyšniauskienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų