Šiandien baigsis kone dvejus metus trukusi JAV prezidento rinkimų odisėja, į politinių ir pasaulėžiūrinių aistrų „Vargu, ar B.Obama būtų taip priartėjęs prie Amerikos prezidento posto, jeigu rinkimai vyktų JAV ekonomikos klestėjimo laikais”, - tvirtina garsus Amerikos ir Lietuvos mokslininkas-atomininkas, rašytojas Kazys Almenas, iš arti stebėjęs ne vienos JAV prezidento rinkimų kampanijos mechanizmą.verpetą įtraukusi ne tik Ameriką, bet ir visą pasaulį.
Įvairios nuomonių apklausos rodo, kad daug amerikiečių, iš už Atlanto kurstomi Vakarų Europos elito, nusiteikę atkeršyti dabartiniam JAV prezidentui Džordžui Bušui (George W. Bush) ir išrinkti naujuoju Jungtinių Valstijų vadovu afroamerikietį Baraką Huseiną Obamą (Barack Hussein Obama). Dar prieš metus nei Amerikai, nei pasauliui beveik nežinomas juodaodis populistas netikėtai gana įtikinamai lenkia kitą kandidatą, Amerikos didžiosios politikos senbuvį Džoną Makeiną (John McCain), apie kurį garsus aktorius, Kalifornijos valstijos gubernatorius Arnoldas Švarcnegeris (Arnold Schwarzenegger) pasakė: „Džonas ištikimai tarnavo savo valstybei net ir tada, kai iki juosmens panardintas į drumzliną vandenį, prie bambuko virbų pririštomis rankomis kankinosi Šiaurės Vietnamo karo belaisvių stovykloje, o senatorius B.Obama, išrinktas tvarkyti Ilinojaus valstijos žmonių reikalus Vašingtone, dvejus iš trejų Senate praleistų metų sugaišo asmeninei karjerai pasiekti – tapti JAV prezidentu“.
Branduolinės inžinerijos specialistas, išeivijos visuomeninės politinės „Santaros-Šviesos” federacijos narys dr. Kazys ALMENAS atsako į „Ūkininko patarėjo” korespondento Arnoldo Aleksandravičiau klausimus, ar pagrįsti kai kurių JAV patriotinių organizacijų tvirtinimai, kad B.Obama yra šaltąjį karą Jungtinėms Valstijoms pralaimėjusios Rusijos projektas Amerikos galiai ir įtakai pasaulyje susilpninti.
- Amerikos politologai vis dar svarsto, ar Jungtinių Valstijų visuomenė pasirengusi turėti juodaodį prezidentą. O ar pasaulis jau subrendo spalvotajam Amerikos vadovui?
- 52 proc., galbūt net ir 60 proc. amerikiečių neišsigąstų tamsiaodžio prezidento. Bet apie visą Ameriką to negalima pasakyti. Šimtaprocentinė „meilė” šalies vadams būdavo tik Sovietų Sąjungoje. Neretai pasiskaitau, ką Vakarų Europos spauda, ypač vokiški leidiniai, rašo apie JAV rinkimus ir kandidatus į Amerikos prezidento postą. Vokiečiai, skandinavai, dėl Irako karo ypač nekenčiantys dabartinio JAV prezidento respublikono Dž.Bušo, aiškiai simpatizuoja demokratui B.Obamai. Afrika, žinoma, jį tiesiog dievina. O štai rusų požiūris į B.Obamą man iki šiol mįslė. Viena vertus, B.Obama kalba apie „konstruktyvų bendradarbiavimą su Rusija”, taigi, būtų mielesnis Kremliui, tačiau dabar Rusijoje gerokai sustiprėjusi rasinė neapykanta tamsaus gymio žmonėms.
- Nors JAV prezidento rinkimų kampanija vyksta jau beveik dvejus metus (prasidėjo 2007 metų sausį), tačiau iki šiol politikos apžvalgininkams sunku apibūdinti rinkimų lyderio B.Obamos politines pažiūras. Išoriniais efektais, į karnavalus panašiais rinkimų mitingais besižavintis B.Obama kartais primena Lietuvos svarbiausiąjį šoumeną Arūną Valinską, o kai pradeda kalbėti apie JAV ekonomiką, pasidaro visai kaip Lietuvos premjeras socialdemokratas Gediminas Kirkilas, kuris tvirtina, kad jo partija neleis Europos Komisijos narei Daliai Grybauskaitei ir Seimo rinkimus laimėjusiems krikščionims demokratams „ant paprastų žmonių pečių suversti Volstryto spekuliantų ir neatsakingų bankininkų sukeltą pasaulio finansų krizę”. Kodėl, Jūsų nuomone, nemažai amerikiečių taip žavisi populistu B.Obama, nuolat kartojančiu tą patį priedainį „Mums reikia permainų”?
- Jau sakiau, kad B.Obama žavisi toli gražu ne visi amerikiečiai, o kokie 52-55 procentai. Žinoma, tiek užtektų laimėti rinkimams. Nereikėtų visiškai nuvertinti Ilinojaus valstijos senatoriaus sugebėjimų. JAV prezidento rinkimai vyksta dviem etapais. Pirmiausia partijos išsirenka savo kandidatą. Demokratų stovykloje vyko įtempta, žiauri kova. Nugalėtoju tapo ne kas kitas, bet Obama. O juk svarbiausia jo varžovė buvo labai gudri ir patyrusi politikė, buvusi JAV pirmoji dama Hilari Klinton (Hillary Clinton). Dabar štai jis visuomenės apklausų lentelėse keletą mėnesių beveik nuolatos pirmauja prieš kitą garsų politiką Dž.Makeiną, net komunistinio Šiaurės Vietnamo kankinimų rūsiuose neišdavusį savo valstybės. Taigi B. Obama – neeilinis žmogus.
- Prieš 75 metus „Didžioji depresija” ir gilus JAV ekonomikos nuosmukis į valdžią iškėlė kitą demokratą Frankliną Delaną Ruzveltą (Franklin Delano Roosevelt). Ar dabartinė JAV bankininkystės krizė būtų svarbiausia priežastis, dėl kurios B.Obamai gali atsiverti Baltieji rūmai?
- Ekonominis, finansinis sunkmetis visada kenksmingas bet kurios šalies valdžiai. Ar B.Obama būtų taip arti Amerikos prezidento posto, jei rinkimai vyktų JAV ekonomikos klestėjimo laikais – sunku pasakyti. Bet neabejotinai dabartinė finansų krizė padėjo B.Obamai iškilti.
- 12 metų (iki mirties) Amerikai vadovavęs prezidentas F.D.Ruzveltas nemurmėdamas leido sovietų diktatoriui Stalinui okupuoti Baltijos šalis ir atidavė Maskvos įtakos sferai Rytų bei Vidurio Europą. B.Obama Gruziją dažnai painioja su Džordžijos valstija (anglų kalba vienodai (Georgia) vadinama ir Pietų Kaukazo valstybė, ir pietrytinė JAV valstija - red.past.). Ar taip pat, kaip ir “Didžiosios depresijos” laikais, ant amerikiečių nepasitenkinimo bangos iškilusi naujoji JAV administracija su B.Obama priešakyje labai protestuotų, jeigu scenarijų, išmėgintą Gruzijoje, Rusija pradėtų taikyti Lietuvai ir kitoms Kremliui susierzinimą keliančioms pokomunistinėms šalims?
- Nelabai teisinga B.Obamą lyginti su F.D.Ruzveltu, o tuometinę Ameriką – su dabartinėmis Jungtinėmis Valstijomis. 1939 metais Amerika nebuvo pasaulinė galybė. Europoje jos įtaka nebuvo tokia svarbi kaip Anglijos, Prancūzijos ir, žinoma, Vokietijos bei Sovietų Sąjungos. Ir apskritai, panagrinėjus JAV istoriją, aiškiai matyti, kad amerikiečiai dažniausiai būdavo linkę atsiriboti nuo pasaulio savo didžiuliame derlingame žemyne. Amerika ypač atsargiai įsiveldavo į Europos karus - tik tuomet, kai apskaičiuodavo galimą tokių įsikišimų poveikį savo ekonomikai. Arba kai savigarba jau neleisdavo laikytis nuošalyje. Juk Amerika tiesiog buvo įstumta į Antrąjį pasaulinį karą, kai Vokietijos sąjungininkė Japonija subombardavo amerikiečių karo laivyną Havajuose.
Nei Rusija, nei Sovietų Sąjunga, nei kadaise Hitlerio Vokietija į jokius net ir griežčiausius Vakarų valstybių protestus niekada nekreipdavo dėmesio. Tik konkretūs veiksmai gali sutramdyti totalitarinius režimus.
B. Obama vienas JAV užsienio politikos nenustatinėtų. JAV sudaro 50 valstijų. Federalinė valdžia – tik ledkalnio viršūnė. Yra dar JAV kongresas (atstovų rūmai ir senatas), valstijų vyriausybės. B.Obamos žodis būtų svarbus, bet ne lemiamas. B.Obama niekada netaps Vladimiru Putinu. Amerikos vertybių skalės joks prezidentas negalėtų pakeisti, net jeigu ir labai norėtų.
- Respublikonų kandidatas, Arizonos valstijos senatorius nuo 1987 metų, svarbiausiais JAV kariuomenės medaliais už narsą ir pasiaukojimą apdovanotas Vietnamo karo veteranas, buvęs karo laivyno bombonešių eskadrilės vadas Dž.Makeinas niekada nepriklausė pasaulio nemėgstamai dabartinei JAV administracijai, tačiau daugelis užsienio valstybių piliečių, jeigu tik galėtų rinkti JAV vadovą, balsuotų prieš Dž.Makeiną (Vakarų Europoje jis surinktų vos kelis ar keliolika procentų balsų, panašiai būtų ir Lietuvoje). Kodėl europiečiai susirgo „Obamanija”, nors apie šį veikėją dar prieš pusantrų metų net nebuvo girdėję? Kodėl Europoje (taip pat ir Lietuvoje) tiek mažai svarstoma, ką pasauliui reikštų neprognozuojamo (palyginti su Dž.Makeinu) B. H. Obamos pergalė, kaip tai pakeistų kovos su tarptautiniu terorizmu pobūdį, NATO santykius su Rusija, Ukrainos, Gruzijos ir kitų posovietinių valstybių galimybes įstoti į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją?
- B.Obama jaunatviškai atrodo, įtikinamai kalba. Ir jis – ne... Bušas. Nesakau, kad Dž.Bušas – geriausias prezidentas JAV istorijoje, bet ta neapykanta, kurią daugeliui sukelia vien paminėtas jo vardas, man nesuprantama. Dž.Makeinas priklauso tai pačiai partijai kaip ir Dž.Bušas, su respublikonų vėliava eina į rinkimus. Europiečiai jau kelerius metus kažkodėl įsikalę į galvas, kad Amerika juos gniuždo, Vašingtonas supykdė Vakarų Europą su islamo pasauliu ir Rusija. Kadangi JAV prezidentas yra respublikonas, tai europiečiai savo nepasitenkinimą ir išlieja ant šios partijos. Bent aš taip spėju.
Tačiau nepasakyčiau, kad pasaulio ekonomistai, politologai (tai yra žmonės, kuriantys visuomenės nuomonę) labai vieningai palaikytų tik B.Obamą. Simpatijos pasiskirsčiusios maždaug per pusę. Net ir rimti analitikai tiesiog nežino, kieno pergalė būtų naudingesnė pasauliui, Europai ir posovietinėms šalims.
Didžiausias abiejų varžovų skirtumas, mano nuomone, yra įvaizdis – egzotiškos išvaizdos energingas lieknas vyras prieš žilagalvį randuotą veteraną, sunkiai judinantį Vietnamo komunistų sužalotas rankas.
- Tikriausiai bendraujate su savo draugais, pažįstamais Amerikoje. Už kurį kandidatą nusiteikusi balsuoti JAV lietuvių bendruomenė?
- Nežinau.
- Ar amerikiečiai labai sielojasi, jeigu pralaimi jų pamėgtas kandidatas į prezidentus?
- Prezidento rinkimai - ta JAV politinio gyvenimo dalis, kurią geriausiai mato Europa ir visi kiti. Tačiau Alabamos, Tenesio gyventojams daug svarbesni jų gubernatoriaus ar valstijos įstatymų leidėjų rinkimai ir vietiniai referendumai įvairiais socialiniais, ekonominiais, doroviniais klausimais (pavyzdžiui, dėl homoseksualų santuokų, abortų). Tokios apklausos dažniausiai rengiamos drauge su JAV prezidento ir Kongreso rinkimais. Amerikoje tikroji (pabrėžiu!) politika vyksta penkiasdešimtyje valstijų.
- Ar po B.Obamos pergalės Ameriką vis dar būtų galima vadinti pasaulio policininke?
- B. Obamai laimėjus keistųsi Amerikos įvaizdis. Daug kam atrodys, kad ir Amerikos politika tapo kitokia. Tačiau tai bus klaidingas įspūdis...
