Prezidentas Valdas Adamkus šią savaitę sudarė darbo grupę, kuriai pavedė iki kitų metų vasario pateikti išvadas, kaip tobulinti pilietybės santykius reguliuojančius teisės aktus.
Prezidento dekretu sudarytoje darbo grupėje paskirti dirbti Vilniaus universiteto teisininkai buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris, Arvydas Andriuškevičius, Dainius Žalimas, Mykolo Romerio universitete dirbantys buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas, Gediminas Mesonis, Vytautas Sinkevičius, Elena Vaitiekienė ir buvęs KT pirmininkas Jonas Žilys bei Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis. Darbo grupės veiklą koordinuos prezidento patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė.
A.Rauličkytė BNS trečiadienį sakė, kad darbo grupė visų pirma turės įvertinti, kokius įstatymus reikia keisti.
„Taip, yra galimybė keisti ir Konstituciją. Prezidentas yra už platesnį dvigubos pilietybės taikymą. Darbo grupė turės nuspręsti, ar reikia rengti ir Konstitucijos pataisą ir atitinkamai keiti Pilietybės įstatymą, ar užtenka keisti tik Pilietybės įstatymą“, - sakė prezidento patarėja.
Vienas prezidento sudarytos darbo grupės narių buvęs KT pirmininkas E.Kūris savo ruožtu BNS aiškino negalįs komentuoti, ką keis darbo grupė.
„Tikrai negaliu sakyti nieko anksčiau, negu mes tarpusavyje būsime pasikalbėję. Nieko komentuoti negaliu. Kai tik grupė susirinks, tai ir svarstys, kokie teisės aktai ir ką galima rengti, ar galimi kokie nors projektai, ar negalimi“, - BNS sakė E.Kūris.
Paklaustas, kaip pasikeitė situacija nuo 2006 metų, kuomet E.Kūrio vadovaujamas Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui, E.Kūris kaip naujieną įvardijo Seime priimtas Pilietybės įstatymo pataisas.
„Konstitucinis teismas aiškino tuometinę Konstituciją ir sprendė, ar įstatymas, toks, koks jis tuomet buvo, neprieštarauja Konstitucijai. Dabar yra kitas įstatymas, tiksliau įstatymų pakeitimai, be to, yra įvairiausių iniciatyvų dėl Konstitucijos keitimo, arba bent jau diskusijų ir kalbų“, - sakė E.Kūris.
Pastebėjus, kad prezidentas negali pats siūlyti Konstitucijos pataisų, E.Kūris tikino, kad grupė „neketina daryti nieko, kas ne pagal Konstituciją“.
Nurodytas išvadas ir teisės aktų projektus darbo grupė turi pateikti iki 2009 metų vasario 1 dienos.
Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė ir iki šiol nesibaigia po to, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas, kuriam tuomet vadovavo į darbo grupę įtrauktas E.Kūris, išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
Minėtame KT nutarime taip pat buvo pažymėta, jog norint liberallizuoti dvigubos pilietybės suteikimą, būtina keisti Konstituciją ir tai gali būti daroma tik referendumu.
„Pabrėžtina, kad jeigu įstatymų leidėjas iš tikrųjų vadovaujasi nuostata, kad dvigubos pilietybės nereikia riboti, jis pirmiausia turėtų imtis atitinkamų Konstitucijos nuostatų,
inter alia 12 straipsnio, revizijos ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri yra nustatyta pačioje Konstitucijoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 12 straipsnis, nustatantis Lietuvos Respublikos pilietybės santykių teisinio reguliavimo pagrindus, yra Konstitucijos - vientiso akto - I skirsnyje „Lietuvos valstybė“, kurio nuostatoms yra nustatyta ypač didelė konstitucinė apsauga: pagal Konstitucijos 148 straipsnio 2 dalį Konstitucijos I skirsnio nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu“, - teigiama 2006 metų lapkričio mėnesio 13 dienos nutarime.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
Pagal Seimo vasarą patvirtintą naują Pilietybės įstatymą, dvigubą pilietybę gali įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
Prezidentas Valdas Adamkus per kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus yra siūlęs kartu surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės.
