REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šią savaitę prezidento Valdo Adamkaus patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė pasipiktino žiniasklaida, kuri domisi šalies teisėjų ir teismų pirmininkų reputacija, ir tvirtino, kad neva toks dėmesys trukdo suformuoti tikrai gerą teismų pirmininkų korpusą, rašo „Lietuvos žinios“.

REKLAMA
REKLAMA

Valstybės vadovo patarėja teigia, kad šalies teisėjai bijo kandidatuoti į teismų vadovų pareigas ar aukštesnių grandžių teismus. Kaip vieną svarbiausių tokio teisėjų elgesio motyvų A.Rauličkytė nurodė teisėjų baimę atsidurti žiniasklaidos akiratyje. „Vos tik teisėjas užsiregistruoja į atranką, sulaukia nesveikos reakcijos, puolimo. Matyt, jie siekia apsisaugoti, kad nesiraustų po jų šeimų, vaikų gyvenimus“, - tvirtino prezidento patarėja.

REKLAMA

Kas atbaido teisėjus?

LŽ ryžosi pasidomėti, ar akylas žiniasklaidos dėmesys nepriekaištingai teisėjų reputacijai, ar prezidentūros Teisės departamento ir pačios departamento vadovės A.Rauličkytės elgesys atbaido teisėjus nuo atsivėrusių karjeros galimybių.

Įdėmiau paanalizavus paskyrimus šalies teisminėje valdžioje nesunku aptikti prezidento patarėjos taikomus dvejopus standartus ir suvokti, kad šalies teisminė valdžia yra atsidūrusi įnoringos, tačiau iki šiol jokios teismų formavimo patirties neturėjusios A.Rauličkytės rankose. Štai prezidento patarėja akcentuoja teismų vadovų rotaciją ir piktinasi, kad kai kurie teismų pirmininkai pareigas eina „po 10-15 metų“.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau pažvelgęs giliau pastebi, kad rotacija taikoma selektyviai ir be jokių aiškių kriterijų. Pateikiame tik keletą iškalbingų pavyzdžių. Antai 2007 metų liepos 11 dieną prezidentas Valdas Adamkus pasirašė patarėjos A.Rauličkytės parengtą dekretą, kuriuo paskyrė nemažai miestų ir rajonų apylinkių teismų pirmininkų.

Taip Nijolė Stepanavičienė buvo paskirta Zarasų rajono apylinkės teismo pirmininke. Patarėjai neužkliuvo, kad ji šiam teismui vadovauja nuo sunkiai atmenamų laikų - net nuo 1987 metų.

Danguolė Šuminaitė perskirta Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininke, kuriam vadovauja nuo 1992 metų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nina Butnorienė vėl tapo Druskininkų apylinkės teismo pirmininke. Ji šio teismo vadovė nuo 1995 metų.

Plungės rajono apylinkės teismo pirmininke paskirta Aušra Volskytė, kuri jam vadovauja nuo 1996 metų. Sąrašą galima tęsti.

Teismai be pirmininkų

Dėl neaiškių priežasčių daugybė teismų neturi nuolatinių pirmininkų. Štai chaoso, dėl kurio atsakomybė tenka prezidentui V.Adamkui ir jo patarėjai A.Rauličkytei, sąrašas.

Molėtų rajono apylinkės teismas neturi pirmininko nuo 2005 m. balandžio 30 d., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkas nepaskirtas nuo 2006 m. birželio 25 d., Visagino apylinkės teismo pirmininkas nepaskirtas nuo 2007 m. rugsėjo 18 d., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius nuolatinio pirmininko neturi nuo 2008 m. sausio 11 d., Šilalės teismas be vadovo nuo 2008 m. sausio 28 d., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyrius be vadovo nuo 2008 m. kovo 14 d., Kėdainių - nuo 2008 m. birželio 23 d., Kauno apygardos teismas ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius bei Civilinių bylų skyrius pirmininkų neturi nuo 2008 m. birželio mėnesio, kaip ir Panevėžio apygardos teismas, Šiaulių apygardos teismo pirmininko pareigos laisvos nuo 2008 m. birželio mėn. Sąrašą galima tęsti.

REKLAMA

Tiko ir vienas pretendentas

Prezidento patarėja sako, kad nuo birželio mėnesio niekaip nepavyksta paskirti 5 teismų pirmininkų (kodėl nutylimi tie teismai, kur nepavyksta pirmininkų paskirti jau po dvejus ar net trejus metus?), nes į tas vietas tesulaukiama po vieną pretendentą. A.Rauličkytė svarsto, jog šiais atvejais egzistuoja teisėjų susitarimai, kad niekas kitas nepretenduotų vadovauti teismui ir nesudarytų konkurencijos. Tačiau ir vėl patarėjos veiksmų analizė rodo dvejopus standartus.

Štai 2007 metų liepos 11 dieną prezidentas pasirašė tos pačios patarėjos parengtą dekretą, kuriuo dar vienai kadencijai Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke paskyrė dabartinę Teisėjų tarybos pirmininkę Laimą Garnelienę. Ši patarėjos favoritė neturėjo konkurentų, skyriui vadovavo nuo 1999 metų, tačiau nei rotacija, nei kitų pretendentų nebuvimas nesutrukdė skubiai ir sklandžiai ją paskirti dar vienai kadencijai.

REKLAMA

Tuo pasigirti gali ir anksčiau minėti ilgamečiai teismų pirmininkai, kurie taip pat buvo paskirti dar vienai kadencijai. Tad konkurentų kriterijus taip pat taikomas tik mažiau su kitais lygiems teisėjams.

Tokia pat netvarka ir dėl teismo pirmininko pavaduotojų, kuriuos taip pat skiria prezidentas. Kai kurie laikinai eina pareigas nuo 2007 metų.

„Pastaruosius pusę metų siekiame, kad būtų daugiau kaip vienas kandidatas į vietą, - savo kaltės susidariusioje situacijoje neįžvelgia A.Rauličkytė. - Iš vieno kandidato keli teismų pirmininkai paskirti pernai ar užpernai, kai vienu metu pasibaigus teismų pirmininkų kadencijoms iš naujo buvo skiriami gal net 27 teismų pirmininkai. Dalis jų buvo paskirti esant tik vienam pretendentui. Turėtumėte sveikinti, vertinti kaip ypač teigiamą dalyką, kad prezidentas siekia sulaužyti tradiciją, nes anksčiau vienas kandidatas į vieną vietą buvo norma. Tačiau viskas taip greit nesikeičia, kaip norėtųsi, yra didžiulė inercija. Ir nėra jokių būdų, kaip prezidentas galėtų teisėjus priversti registruotis į laisvą teismo pirmininko vietą“, - vakar LŽ tvirtino A.Rauličkytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kas tie favoritai?

Nejau prezidentui V.Adamkui negaila savo autoriteto, kurį taip negailestingai naikina jo patarėja teisės klausimais? Jei jau taip, gal vertėtų pasigailėti Lietuvos teisėjų, kurie tapo šios įnoringos damos ambicijų įkaitais, ir šalies piliečių, kurių likimus lemia A.Rauličkytės parenkami favoritai?

„Lietuvos žiniose“ neseniai rašėme apie itin slaptas derybas, kuriomis buvo siekiama žūtbūt paveikti vieną Seimo frakcijų, kurios nariai balsavo prieš dabartinio Aukščiausiojo Teismo pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimą. Buvo siekiama, kad frakcija pakeistų savo poziciją: pritartų V.Greičiaus atleidimui ir paremtų teisėjų klano favorito Jono Prapiesčio kandidatūrą.

REKLAMA

LŽ šaltinių duomenimis, žinomi Lietuvos teisininkai ir verslininkai susitarė, jog gavus vienos iš Seimo frakcijų pritarimą šiam planui apie tai bus pranešta prezidento patarėjai A.Rauličkytei, kad jau laikas skubiai rengti prezidento dekretą dėl trečio teikimo Seimui atleisti V.Greičių.

Išdavikas universitete

Sąmokslininkams talkino buvęs aukštas kadrinis KGB karininkas D.A. Jis, pasak LŽ šaltinių, turi informacijos, kad vienas įtakingas AT teisėjas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) galbūt slapta bendradarbiavo su Sovietų Sąjungos valstybės saugumo komitetu (KGB) ir, manytina, savanoriškai teikė informaciją apie asmenis ir faktus, dominančius LTSR KGB, taip pat vykdė šios specialiosios tarnybos pavedimus.

REKLAMA

Šis asmuo okupacijos laikais LTSR KGB vyriausiajam operatyviniam įgaliotiniui (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pranešdavo apie padėtį Vilniaus universiteto Teisės fakultete ir šios aukštosios mokyklos partinės organizacijos biure.

Šis asmuo, galimas dalykas, teikdavo rekomendacijas dėl būsimųjų teisininkų tinkamumo tapti sovietinio saugumo kadriniais karininkais. Valstybės saugumo departamento (VSD) Antrosios (kontržvalgybos) valdybos Trečiasis skyrius disponuoja tiek archyvine, tiek kitokia informacija, kurios pagrindu galima nustatyti šio įtakingo teisėjo tapatybę bei ne vienus metus trukusius kontaktus su KGB 5-osios valdybos vyriausiaisiais operatyviniais įgaliotiniais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pažyma - lyg indulgencija

Po LŽ publikacijos šia tema AT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas J.Prapiestis primygtinai paragino kitus AT teisėjus rašyti prašymus Valstybės saugumo departamentui, kad išduotų pažymas apie tai, jog jie nėra bendradarbiavę su SSRS KGB.

„Pasakiau kolegoms, kad, ko gero, ateityje, kilus klausimui dėl naujojo teismo pirmininko, kuris bus skiriamas iš AT teisėjų, vėl gali pasigirsti kaltinimų bendradarbiavus su KGB, todėl geriausia iš karto susitvarkyti tą liustraciją“, - LŽ sakė J.Prapiestis.

REKLAMA

Tačiau ar ne tas pats J.Prapiestis bemaž prieš penkiolika metų jau yra „tvarkęsis“ šiuos reikalus ir prašęs tokių pažymų iš VSD?

„Tokios pažymos joks protingas žmogus neprašys, joks protingas žmogus negali tokios pažymos ir duoti, - pasakė anksčiau Liustracijos komisijos pirmininku buvęs ir VSD Antrajai valdybai vadovavęs Vytautas Damulis. - Tokią pažymą, kad nebendradarbiavo su KGB, gali išduoti tik Rusija“.

Neįmanoma nepastebėti iškalbingų V.Greičiaus atleidimo proceso aplinkybių. Nors kadenciją baigiantis Seimas du kartus atmetė prezidento dekretus dėl V.Greičiaus atleidimo, o praeitą pirmadienį balsų dauguma iš darbotvarkės išbraukė šį klausimą, jis vis atsiduria Seimo darbotvarkių projektuose.

REKLAMA

Paslaptingoji ranka

Pasaulį drebina ekonominė krizė, priartėjusi ir prie Lietuvos, vyksta įnirtinga rinkimų kova, prasideda biudžeto projekto svarstymas, sulaukęs rimtų ekspertų ir politikų priekaištų. Tačiau V.Greičiaus klausimui paslaptingoji ranka vis teikia prioritetą.

LŽ pasidomėjus, kieno dėka į parlamento darbotvarkę vis sugrįžta jau išbrauktas Aukščiausiojo Teismo vadovo klausimas, politikai užsiminė, kad aktyvų susidomėjimą šiuo klausimu rodo vienas, tačiau įtakingas Seimo narys. Šis žinomas politinės kairės veikėjas yra stipriai pažeidžiamas, nes, galimas dalykas, yra vienas tų valstybės politikų, ambasadorių ir pareigūnų, kurie išvengė liustracijos proceso.

REKLAMA
REKLAMA

Apie tą grupę asmenų viešai yra kalbėjęs buvęs VSD pulkininkas V.Damulis. Remiantis archyvine medžiaga šis Seimo narys galėtų būti identifikuojamas ir kaip LTSR KGB agentas „Antanaitis“. Beje, pastarojo brolio pavardė taip pat puikuojasi KGB sąrašuose, tik ne slaptųjų bendradarbių, o rezervo karininkų skyriuje.

KGB agentas „Antanaitis“ slapta ir sąmoningai bendradarbiavo su ta pačia KGB 5-ąja valdyba, kaip, įtariama, ir įtakingas teisėjas. Tiesa, jo bendradarbiavimas užsimezgęs, kaip rodo sovietinio saugumo minimos valdybos darbo planai, daug anksčiau nei žinomo teisininko. Ar ne sudėtinga praeitis vienija kai kuriuos įtakingus parlamentarus ir teisėjus? Lietuvos slaptosiose tarnybose ir valstybės archyvuose esanti medžiaga bei žmonių liudijimai būtų pakankamas pagrindas pradėti šio asmens liustracijos procesą, kuris galėtų baigtis rimtais teisiniais nemalonumais buvusiam sovietinio KGB bendradarbiui.

Tyrimas tęsiamas.

Tomas Plaušinis, Rūta Skatikaitė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų