REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Uždarajai akcinei bendrovei „Maxima LT“ sulaužius žodį laikytis Garbės kodekso, Seime vėl brandinami planai sutramdyti prekybininkus teikia nedaug vilčių. Įmonės generalinis direktorius šia tema kalbėtis vengia, o vilkinamą įstatymo ruošą, verčiančią nerimauti, kad kažkas slapta rūpinasi prekybininkų interesais, šalies premjeras vadina „visai normalia procedūra“.

REKLAMA
REKLAMA

Ketinimų priimti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą buvo ir anksčiau. Tačiau prekybininkus tramdančiam įstatymui atsirasti užkirto kelią patys prekybos tinklai, pasiūlę jį pakeisti Geros valios praktikos verslo kodeksu. Šio kodekso esmė buvo ta, kad prekybininkai patys įsipareigoja elgtis garbingai, sąžiningai ir skaidriai. Tačiau netrukus UAB „Maxima LT“ nustojo laikytis šio susitarimo.

REKLAMA

Socialdemokratų frakcija parengė nutarimą, kuriuo įpareigojo Ūkio ministeriją atnaujinti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepciją. Dabar laukiama, kada Ūkio ministerija koncepcijos pagrindu paruoš įstatymo projektą. Priėmus tokį įstatymą, įmonės nebegalės nepagrįstai reikalauti atpiginti tiekiamas prekes.

Prekybos centrai piktnaudžiauja

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė socialdemokratė Birutė Vėsaitė internetiniam puslapiui „balsas.lt“ sakė, kad dar prieš porą metų Ūkio ministerijos parengta  koncepcija rezultatų nedavė. „Garbioji Ūkio ministerija nusprendė, kad jo (įstatymo – aut.) nereikia, todėl buvo apsiribota prekybos įmonių garbės kodeksu“, -  teigė ji. Tada, anot B. Vėsaitės, susidariusi prekybininkų, Ūkio ministerijos ir tiekėjų grupė tiesiog nutarė, kad toks įstatymas yra nereikalingas.

REKLAMA
REKLAMA

Paklausus, kodėl būtent dabar sugalvota suvaldyti prekybininkus, B. Vėsaitė aiškino, kad tokio įstatymo prireikė dėl nepagrįstai didėjančių maisto produktų ir pagrindinių vartojimo prekių kainų. Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma sako, kad prie šio klausimo sugrįžti privertė suprastėjusi situacija šalies ūkyje. „Padėtis ūkyje yra šiaip sau, o prekybos centrų pelnai didėja, tai, matyt, reikia atidžiau pasižiūrėti, ar šie ne per daug naudojasi savo dominuojančia padėtimi“, - samprotavo J. Razma.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesiai per aplinkui

J. Razmos teigimu, koncepcijos pagrindu parengtą įstatymą turės priimti Seimas, tačiau įstatymui ruošti pasirinkta apsunkinta procedūra. „Retai kada mes tą darome, kad pirma turime  patvirtinti įstatymo koncepciją, o tada jau pagal ją būtų ruošiamas pats įstatymas“, - „balsui.lt“ aiškino J. Razma.

J. Razma aiškina, kad būtų žymiai paprasčiau greitai paruošti tokio įstatymo projektą ir iš karto jį teikti Seimui. „Einama sudėtingu keliu. Ko gero, kažkas slapta rūpinasi prekybininkų interesais“, - sako jis.

REKLAMA

Anot  J. Razmos, ši koncepcija buvo parengta prieš metus, ji nesikeitė, jai Vyriausybė jau buvo pritarusi, dėl to įstatymo projektas jau seniai galėjo būti parengtas. „Laiko gaišatis yra savotiškai naudinga prekybininkams“, - teigia konservatorius, pridurdamas, kad koncepcija nieko gero neduoda, nes ji nėra įstatymas.

G. Kikrilas: normali procedūra

Premjeras Gediminas Kirkilas procedūros, kuri pasirinkta ruošti įstatymui, apribosiančiam prekybininkų savivalę, nevadina sudėtinga. Kaip „balsui.lt“ sakė premjeras, Vyriausybė turi teisę inicijuoti įstatymą, dėl to nieko nėra  keisto, kad įstatymas ruošiamas tokia tvarka.

REKLAMA

„Bet kuriuo atveju, arba Seimas ruošia (įstatymo projektą – aut.), o Vyriausybė daro išvadą, arba yra priešingai. <...> Įstatymo iniciatyvos teisė dažniausiai priklauso Vyriausybei, kodėl čia sudėtinga? Nesudėtinga. Normali procedūra“, -  stebėjosi G. Kirkilas, paklaustas, ar nebūtų buvę paprasčiau, jeigu įstatymo prekybininkų savivalei apriboti projektas būtų iš karto svarstomas Seime.



„Maxima LT“ kalbėti vengia


„Maximos LT“ generalinio direktoriaus Gintaro Jasinsko  referentė, išsiaiškinusi, kokiu klausimu skambinama, su direktoriumi apie sulaužytą susitarimą tarp prekybininkų laikytis Garbės kodekso pasišnekėti neleido ir nurodė kreiptis į įmonės atstovę spaudai. Įmonės atstovė spaudai „Maximos LT“ poelgio irgi nekomentavo, teisindamasi, jog „tą geriausiai žino tik generalinis direktorius“. Pažadėjo išsiaiškinti ir paskambinti. Ilgai delsė, kol galiausiai į elektroninį paštą atsiuntė trumpą G. Jasinsko komentarą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praktikoje UAB„Maxima LT“ pritaria, laikėsi ir laikosi daugelio Geros valios praktikos verslo kodekso nuostatų. Savo veikloje visuomet vadovaujamės verslo logikos ir sąžinės principais. Oficialiai pareiškėme, kad nustojome laikytis Geros praktikos verslo kodekso dėl vieno iš mums nepriimtinų šio kodekso straipsnių, draudžiančių prekybos tinklams laisvai ir abiems šalims (tiek prekybininkams, tiek tiekėjams) priimtina forma derėtis su tiekėjais dėl mažesnių kainų.

Manome, jog šio kodekso 8 straipsnio nuostata, kad prekybos tinklas neturi teisės tiesiogiai ar netiesiogiai reikalauti iš tiekėjo sumažinti sutartas prekių kainas ar didinti sutartą nuolaidų sumą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl šių sąlygų pakeitimo buvo pateiktas oficialus argumentuotas pranešimas, yra biurokratinė - oficialių pranešimų siuntimas vilkina laiką, įvelia prekybos tinklus ir tiekėjus į raštiškas nerezultatyvias diskusijas.



G. Jasinskas ("News Bridgepix" nuotr.)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų