Degalų pardavėjai tikisi, kad kainos ir toliau mažės, tačiau apie ateities prognozes kalba atsargiai. Pastarąsias savaites krentančios naftos kainos leidžia lengviau atsikvėpti ir Lietuvos gyventojams bei verslininkams.
Brango dešimt kartų daugiau, nei atpigo
„Lietuva Statoil“ duomenimis, per savaitę didmeninėje rinkoje litras benzino atpigo 4 centais, dyzelinas - 5 centais, o suskystintųjų dujų kaina išliko stabili. Statistikos departamentas skelbia, kad naftos produktai šalies didmeninėje rinkoje per rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, atpigo 3,3 proc., tačiau palyginti su 2007-ųjų rugsėju, jų kainos išaugo 36,9 procento.
Jau keletą mėnesių degalų pigimo tendencija ryškėja ir Lietuvoje. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas LŽ sakė, kad šiuo metu tikimasi, jog degalų kainos Lietuvoje dar kris, tačiau apie prognozes kalbėjo itin atsargiai. „Šiuo metu prognozuoti kainą labai sudėtinga dėl susidariusios sunkios ekonominės padėties visame pasaulyje. Jeigu naftos kaina mažėja, tai atitinkamai krenta ir degalų kainos. Dabar matomas naftos suvartojimo mažėjimas, todėl turėtų koreguotis paklausos ir pasiūlos santykis“, - aiškino M.Palijanskas.
Vartojimo kainų nenumušė
Rūta Medaiskytė, „Finastos“ ekonomikos ekspertė LŽ teigė, kad šiuo metu Lietuvos degalinėse mažėjančios degalų kainos seka pasaulines tendencijas - lyginant su liepos mėnesiu, kai naftos kainos buvo pasiekę savo istorinį piką ir kainavo 147 JAV dolerius už barelį, pastaruoju metu jos svyruoja apie 100-90 JAV dolerių už barelį.
„Naftos kainų mažėjimas atsiliepia ir infliacijai Lietuvoje. Sumažėjo spaudimas, vertęs kainas augti. Pavyzdžiui, per mėnesį kainų didėjimas transporto sektoriuje, bene jautriausiai reaguojančiame į kuro kainas, rugsėjį buvo neigiamas ir siekė -0,4 procento. Lyginant pastarųjų mėnesių duomenis išryškėja, kad kuro kainų didėjimo poveikis vis dar tebėra vienas pagrindinių infliaciją skatinančių veiksnių, greta maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainų. Vien transporto sektoriuje kainos rugsėjį lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu kilo 13,4 procentų“, - sakė ji.
Statistikos departamentas pranešė, kad rugsėjo infliacijai didžiausios įtakos turėjo 3,8 proc. pabrangę drabužiai ir avalynė, 0,4 proc. - maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, atpigusios 1 proc. poilsio ir kultūros bei 1,8 proc. - ryšių grupių prekės ir paslaugos. Rugsėjo mėnesį Lietuvoje užfiksuota 0,5 proc. infliacija. Metinė infliacija rugsėjį buvo 11 proc., vidutinė metinė - 10,6 procento.
Pašnekovės nuomone, lėtėjant globaliai ekonomikai išlieka didelė tikimybė, kad kuro kainų spaudimas infliacijai ir toliau turėtų mažėti, nes lėtesnė ūkio raida reiškia ir mažesnę paklausą daugeliui žaliavų, taip pat ir naftai. Pagal „Finastos“ prognozes, naftos kaina iki šių metų pabaigos turėtų dar mažėti, o 2009 metais vidutiniškai turėtų būti lygi apie 80 JAV dolerių už barelį.
„Nors naftos kainos ir mažėja, tačiau Lietuva veikiausiai negalės džiaugtis krentančiomis vartotojų kainomis. Šiemet prasidėsiantis šildymo sezonas ir padidinti šildymo įkainiai savivaldybėse sudaro prielaidas manyti, kad mažesnės infliacijos paskutinį šių metų ketvirtį nesulauksime“, - apibendrino R.Medaiskytė.
Eglė Kapočiūtė
