REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandienos Lietuvos politikai nesivelia į ginčus dėl generolo Povilo Plechavičiaus vaidmens, teigdami, jog šiuos vertinimus palieka istorikams.

REKLAMA
REKLAMA

Kauno miesto savivaldybei pritarus šeštadienį Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje atidengiamas biustas tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos veikėjui generolui P.Plechavičiui.

REKLAMA

Prie paminklo atsiradimo stipriai prisidėjęs Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius kalbėdamas su BNS P.Plechavičių vadino „žmogumi, kovojusiu už Lietuvos nepriklausomybę“, „Lietuvos patriotu“, „mūsų didvyriu“.

1926 metų P.Plechavičiaus organizuotą valstybės perversmą, į valdžią Lietuvoje atvedusį Antaną Smetoną, S.Buškevičius ragino vertinti atsižvelgiant į ano meto padėtį.

„Perversmas buvo mažesnė blogybė už okupaciją“, - sakė S.Buškevičius, kurio nuomone, nenuvertus anuometinės valdžios Lietuva būtų atsidūrusi Sovietų Sąjungoje.

REKLAMA
REKLAMA

2004 metais tuometinio prezidento Rolando Pakso sprendimas P.Plechavičių po mirties apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi sulaukė atgarsių ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.

Prieštaringų vertinimų sulaukė P.Plechavičiaus veikla Antrojo pasaulinio karo metais, kai generolo vadovaujama Lietuvos vietinė rinktinė Vilniaus krašte kovojo su lenkų pasipriešinimo organizacija „Armija krajova“.

Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ tuomet rašė, kad Lietuvos vietinė rinktinė „sudegino tris lenkiškus-baltarusiškus kaimus, nužudė kelias dešimtis žmonių, tačiau nelaimėjo nei vieno mūšio prieš Armiją krajovą, o prie Ašmenos patyrė gėdingą pralaimėjimą, po kurio buvo paleista“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paminklo atidengimo išvakarėse BNS kalbintas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ragino šios temos neeskaluoti.

„Aš asmeniškai žiūriu į šituos dalykus krikščioniškai“, - sakė politikas.

V.Tomaševskio nuomone, „šalininkų savo jis (P.Plechavičius - BNS) turėjo nemažai ir turi būti pagerbtas“.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvausiantis Kauno meras Andrius Kupčinskas BNS sakė atsiliepiąs į juos pagerbti prašančių žmonių kvietimą.

Kauno mero manymu, „tegul istorikai ginčijasi dėl (P.Plechavičiaus - BNS) vaidmens, dėl jo nuopelnų, bet mūsų istorija yra tokia ir mes turime ją suprasti“.

REKLAMA

Lietuvos istorijos instituto 20 amžiaus istorijos skyriaus vyresniojo mokslinio bendradarbio Arūno Bubnio teigimu, P.Plechavičiaus asmenybė prieštaringų vertinimų sulaukia pirmiausia dėl 1926 metų valstybinio perversmo.

A.Bubnio nuomone, generolo veiklą teigiamai vertina labiau dešiniųjų pažiūrų istorikai ir politikai, o labiau kairiųjų nuostatų žmonės esą linkę P.Plechavičiaus asmenybę vertinti kritiškai.

A.Bubnys sutiko, kad pritarusi paminklo atsiradimui Kauno valdžia išreiškė tam tikrą požiūrį į generolą ir jo veiklą.

REKLAMA

„Bet tas požiūris irgi nėra visiškai nepagrįstas ir neargumentuotas. Jis turi teisę egzistuoti ir jis irgi remiasi tam tikrais argumentais“, - sakė istorikas.

Lietuvos istorijos instituto direktorius profesorius Alvydas Nikžentaitis žiniasklaidai tuomet sakė, jog P.Plechavičius buvo vienas pagrindinių 1926 metais įvykdyto ginkluoto perversmo organizatorių, „palaidojęs Lietuvoje demokratiją“, o Antrojo pasaulinio karo metais veikusios jo vadovautos Vietinės rinktinės karių rankos yra suteptos civilių lenkų krauju.

Šį požiūrį aršiai kritikavo Lietuvos politinių kalinių sąjunga, kurios išplatintame pareiškime buvo rašoma: „Pseudorašytojai tyčiojasi iš žymiausių partizanų vadų, nevykėliai, bandantys vaizduoti politikus, juodina Antano Smetonos asmenį, apgailėtini istorikai, išsiskiriantys tik savo analfabetiškumu bei neribotomis pretenzijomis, pradėjo šmeižti generolo Povilo Plechavičiaus asmenybę“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų