Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius sako besidžiaugiantis, kad nuo spekuliacijų žydų kapinių tema pereinama prie sprendimo jas įamžinti, tačiau pastebi, kad prieš imantis konkrečių darbų reikia nustatyti buvusių kapinių ribas.
„Būtų gerai, kad galima būtų pereiti prie konkrečių įamžinimo darbų ir būtų jau nueita nuo tų spekuliacijų, kad žydai pretenduoja į šią teritoriją ar žydai nori atstatyti kapines. Bet mes, aišku, pageidautume, kad iš pradžių būtų tiksliai nustatytos šiaurinės ir rytinės kapinių ribos, ir tikimės, kad jokių konkrečių veiksmų nenustačius tų ribų nevyks. Užsienio reikalų ministerija (URM) labai aiškiai leidžia suprasti, kad teritorija yra įamžinama, bet toliau vyksta konsultacijos“, - antradienį sakė S.Gurevičius.
UR ministras Petras Vaitiekūnas, vadovaujantis premjero sudarytai darbo grupei buvusių žydų kapinių riboms nustatyti, pirmadienį Vyriausybei pateikė siūlymus, kad buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorija Vilniuje turėtų būti sutvarkyta ir įamžintas ten palaidotųjų atminimas ir tuo pačiu metu turėtų būti ieškoma galimybės patikslinti buvusių kapinių ribas.
„Mes tikimės, kad tai nėra tik bandymas numesti nuo savęs atsakomybę, mes tai suprantame, kaip darbo tąsą. Mes įsivaizduojame, kad pirma turi būti nustatytos ribos, po to vyktų įamžinimas“, - darbo grupės siūlymus komentavo S.Gurevičius.
Jo teigimu, „šios teritorijos įamžinimas bus ne tiek žalingas, kiek naudingas miestui ir moraline, ir bet kokia kita prasme“.
„Dažnai šitas klausimas veltui eskaluojamas politikų ir Lietuvos vardo juodinimu suinteresuotų žmonių“, - tvirtino S.Gurevičius ir apgailestavo, kad žydų atstovai nebuvo įtraukti į minėtą premjero sudarytą darbo grupę.
Joje dirbo Seimo nariai, tarp kurių - ir žydų tautybės Užsienio reikalų komiteto narys Emanuelis Zingeris, taip pat UR, Aplinkos, Teisingumo ir Kultūros ministerijų atstovai, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Lietuvos archyvų departamento atstovai ir kiti.
Užsienio reikalų ministras siūlo Vyriausybei konstatuoti, kad „atliktas išsamus parengiamasis visų atsakingų už šią problemą Lietuvos institucijų darbas - surinkta istorinė, geofizinė, kartografinė ir archeologinė medžiaga - leido pademonstruoti tarptautinei žydų bendruomenei Lietuvos pusės geranoriškumą, sprendžiant buvusių Šnipiškių žydų kapinių apsaugos klausimą“.
P.Vaitiekūnas taip pat pabrėžė, kad buvusioms žydų kapinėms suteikta teisinė apsauga ir Kultūros paveldo departamento sprendimu jos įtrauktos į saugotinų Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Nors ministras mano, kad reikėtų pratęsti dialogą su Europos rabinų konferencijos ir Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto atstovais rabinais bei kitomis žydų organizacijomis, ieškant galimybės patikslinti buvusių kapinių ribas, tuo pačiu jis siūlo nelaukti kol tai bus padaryta ir skelbti atvirą tarptautinį konkursą minėtai teritorijai sutvarkyti.
Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad šie siūlymai parengti, atsižvelgiant į birželio 25 - liepos 5 dienomis buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorijoje atliktą geofizinį tyrimą.
Taip pat šiandien Vilniaus savivaldybė visuomenei pateikė statybų šalia žydų kapinių projektą. Šiuo metu ginčijamasi, ar nauji pastatai nekyla kapinių teritorijoje.
Statybų bendrovės teigimu, butai, stadionas ir parduotuvės bus statomi ne kapinių teritorijoje, o aplink jas.
Tačiau žydų kapinių ribų klausimas dar neišspręstas.
Pagal Lietuvos ir Izraelio specialistų susitarimą geofizinius tyrimus turėjo patvirtinti arba paneigti archeologiniai kasinėjimai. Tačiau vos juos pradėję, žydų rabinams pareikalavus, Lietuvos archeologai darbą turėjo nutraukti. Maždaug 30 cm gylyje aptikti žmonių palaikų fragmentai, o pagal žydų tradicijas draudžiama trukdyti mirusiųjų ramybę.
Šie tyrimai turėjo padėti nustatyti buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribas ir atsakyti į klausimą, ar šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų esantys Karaliaus Mindaugo apartamentai pastatyti buvusių kapinių teritorijoje, ar ne.
Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 18 amžiuje, o 1950 metais sovietų valdžia jas išardė.
Plačiau apie tai – LNK žinių videoreportaže.
