Stringant šių metų biudžeto pajamų surinkimui, finansų ministras Rimantas Šadžius trečiadienį sulaukė griežtesnio prezidento žodžio.
Finansų ministrą priėmęs Valdas Adamkus nurodė, kad Vyriausybė privalo nedelsiant mažinti savo išlaidas ir laikytis Fiskalinės drausmės įstatymo, kad nebūtų pakirstas pasitikėjimas valdžia.
„Prastėjančių Lietuvos ekonomikos rodiklių, lėtėjančių jos augimo tempų akivaizdoje prezidentui itin didelį rūpestį kelia tai, kad nebesurenkamos biudžeto pajamos. Ekspertai prognozuoja daug didesnį šių metų biudžeto deficitą negu buvo planuota. Prezidentas ragina Vyriausybę nedelsiant priimti sprendimus, kurie leistų gerokai apkarpyti išlaidas. Prezidento nuomone, Vyriausybė turi dėti visas pastangas, kad kitų metų biudžetas atitiktų fiskalinės drausmės nuostatas“, - sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Anot valstybės vadovo, jei valdžia toliau išlaidaus, tols euro įvedimas, atsiras nepasitikėjimas valdžia.
Tuo tarpu R.Šadžius neatskleidžia, ar kitų metų metų biudžetas bus subalansuotas. Jis pripažino, kad Finansų ministerija sąmoningai išlauks visų teisės aktų leidžiamų terminų ir neskelbs naujų makroekonomikos prognozių, siekiant, kad 2009 metų biudžetas būtų ekonomiškai pagrįstas.
Jis patvirtino, kad Finansų ministerija tikrai laikysis Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų, tačiau atsisakė prognozuoti, kas biudžetą priims - dabartinis ar naujasis Seimas.
R.Šadžiaus žodžiais, valdžios išlaidos kitąmet bus sumažintos apie 100 mln. litų, jis pats siūlys atšaukti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šviežiems vaisiams ir daržovėms - tai leistų sutaupyti beveik tokią pat lėšų sumą.
Finansų ministras neatskleidė, kada gali būti platinama nauja Vyriausybės obligacijų emisija.
„Palyginti su metų pradžia, situacija finansų rinkoje yra žymiai blogesnė - blogiausia per labai ilgą laikotarpį“, - sakė R.Šadžius.
Finansų ministro teigimu, šią savaitę paskelbtas tarptautinio investicijų banko „Lehman Brothers“ bankrotas visiems turi kelti didžiulį susirūpinimą. Be to, anot R.Šadžiaus, toliau kyla energijos kainos, brangsta finansiniai ištekliai.
„Lietuvos ekonominis kelias nėra lygus, tą visi pripažįsta. Aš niekad netvirtinau priešingai. Visiems norėčiau palinkėti šaltakraujiškumo. Nes dabar yra pavyzdžių atsistoti, pradėti verkti, išsitraukus didelę languotą nosinę šluostantis ašaras vaitoti, visiems skųstis, kaip yra blogai - tai yra pati blogiausia taktika. Ji trukdo susikaupti“, - sakė R.Šadžius.
Anot jo, susikaupti trukdoma ir verslui, kuris yra pagrindas atsispirti nuo ekonomikos augimo sulėtėjimo fazės.
Fiskalinės drausmės įstatymu nustatoma, kad ekonominio augimo laikotarpiu būtų siekiama subalansuoto arba perteklinio biudžeto tam, kad, esant lėtesniam ekonomikos augimui būtų išlaikytas viešųjų finansų stabilumas - siekiama biudžeto subalansavimo vidutiniu laikotarpiu.
Į valstybės biudžetą per aštuonis šių metų mėnesius įplaukė 11,937 mlrd. litų pajamų - 152 mln. litų, arba 1,3 proc. mažiau nei prognozuota. Šių metų valstybės biudžeto pajamų planas - 25,572 mlrd. litų, iš jų - 5,113 mlrd. litų - Europos Sąjungos ir kitos paramos lėšos.
