REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Mūsų valdžia priima labai daug sprendimų, tarp jų - daug blogų sprendimų, kurių priežastys gali būti dvi - bukumas ir korupcija arba jų mišinys“, - „Lietuvos žinioms“ sakė ekonomistas Raimondas Kuodis.

REKLAMA
REKLAMA

Sunku nesutikti, kad šiais metais rinkimų kampanija šalyje atrodo ne tokia svarbi kaip ekonomikos augimo lėtėjimas, kuris, kaip vertinama, tik įgauna pagreitį. Tai pripažįsta patys valdžios atstovai, pastaruoju metu dėl šalies ekonomikos duobes gilinančių sprendimų sulaukiantys vis garsesnių ir vis dažnesnių analitikų raginimų, siūlymų ar netgi barimo. Tačiau nenuostabu, kad Lietuvoje valdžia apie gesintuvo įsigijimą pagalvoja jau įvykus gaisrui.

REKLAMA

Idiotiška tvarka

„Lietuvoje prireikia daug metų, kad geros idėjos pasiektų politikų ausis, - vakar kalbėjo ekonomikos analitikas R.Kuodis. - Valdžia veikia mūsų gyvenimą tūkstančiais būdų - kainų reguliavimas, mokesčiai, viešosios išlaidos... Tačiau kaip efektyviai tai vyksta ir ar galima padaryti geriau?“

Pasak jo, korumpuotų ir bukų sprendimų pavyzdžių galima vardyti labai daug. „Vienas pavyzdys, paskatinęs mane rimčiau pasidomėti korupcija ir bukumu viešajame sektoriuje, - tai 2004 metais priimtas Elektros energetikos įstatymas. Jeigu šis įstatymas būtų buvęs įgyvendintas iki galo, mano vertinimu, Baltijos tigro augimas būtų buvęs sustabdytas iki nulio“, - kalbėjo jis apie įstatymą, leidusį skirstomiesiems tinklams gauti didelius viršpelnius. Kaip įstatymo pasekmes analitikas įvardijo didesnę infliaciją, mažesnį ekonomikos augimą, grėsmę euro įvedimui 2007 metais.

REKLAMA
REKLAMA

„Negalima sakyti, kad valdžia neturi jokio sąnaudų ir naudos analizės būdo, tiksliau, kad neturi dokumento, kuris reglamentuotų, kaip vertinami įstatymai, įvairios viešosios iniciatyvos. Yra 2003 metais Vyriausybės priimta atitinkama tvarka, tačiau, nepabijokime to žodžio, ji yra idiotiška“, - nuomonę išsakė analitikas.

Stebuklinga lazdelė

R.Kuodžio siūlymu, Lietuvoje reikalinga sąnaudų ir naudos analizė - tai yra sisteminis mechanizmas, kaip įvertinti viešųjų iniciatyvų sąnaudas ir naudą visuomenei. „Tai yra filtras, kurį turi daugelis išsivysčiusių šalių. Lietuva be šios tvarkos, šito filtro, manau, nebus civilizuota valstybė. Netikiu, kad ši stebuklinga lazdelė viską išspręs, tačiau gyventi be jos negalime“, - apie sąnaudų ir naudos analizę kalbėjo R.Kuodis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo žodžiais, Lietuvoje jau kelerius metus ekspertų siūlytas panašus filtras, esą galintis pagerinti sprendimus viešajame sektoriuje, tad trūks plyš reikia šį metodą taikyti Lietuvos viešajame sektoriuje.

„Šeimos ir įmonės, planuodamos savo gyvenimą, kasdien atlieka sąnaudų ir naudos analizę: nusistatai kelias alternatyvas, kaip išleisti savo pinigus, įvertini alternatyvų pasekmes, palygini sąnaudas ir naudą, diskontuotas sąnaudas ir naudą ir priimi sprendimą“, - elementariai aiškino R.Kuodis.

Anot jo, kitaip nei privačių, viešųjų projektų atveju Vyriausybei gali rūpėti gerokai platesnis pasekmių spektras: ekologijos, socialinės nelygybės klausimai. Be to, gyventojai ir įmonės, vertindami sąnaudas ir naudą, naudoja rinkos kainas, o viešajam sektoriui dažnai reikia išradingai suktis, nes kai kurie dalykai, pavyzdžiui, išgelbėtos gyvybės ar išsaugota gamta, neturi rinkos kainos.

REKLAMA

„Pirmiausia nusistačius, kur esame ir kur norime patekti, apsibrėžiame galimas alternatyvas, kaip patekti iš vieno taško į kitą, išskiriame veikėjus - socialines grupes, kurios patirs naudą ir nuostolius, įvertiname, kokią naudą ir kokius nuostolius kurios grupės patirs, pinigais įvertiname šių pokyčių vertę, diskontuojame srautus, jeigu sąnaudos ir nauda išsidėstę laike, atliekame jautrumo analizę įvairiais parametrais, galiausiai pasveriame visas alternatyvas pagal jų grynąją naudą ir rekomenduojame imtis projekto,“ - naudos ir sąnaudų analizės etapus dėstė jis.

REKLAMA

R.Kuodis darkart akcentuoja, kad tokio viešajame sektoriuje reikalingo filtro Lietuvoje pasigendama. „Jeigu Lietuvoje šiuo metu daromi kokie nors energetikos projektai, pavyzdžiui, „Leo LT“, tai niekas nematė alternatyvų: statome vieni ar su visais, su tiltais ar be jų. Tai yra pagrindinės alternatyvos, kurių sąnaudų ir naudos įvertinimą turėtume gauti“, - sakė jis.

R.Kuodis aiškina, kad išskyrus grupes, kurios gauna naudą ir patiria nuostolių, taptų aišku, kas yra naudos gavėjai. „Karas keliuose yra neblogas pavyzdys. Jis vos nesibaigė tuo, kad didžiausi naudos gavėjai būtų buvę naujų automobilių pardavėjai, „išsimušę“ sau lengvatą, arba techninių apžiūrų stotys - atsiminkime siūlymą sutankinti apžiūras nuo dvejų iki vienų metų. Žinant, kad ši institucija yra kone korumpuočiausia, tai ryšio tarp šio žingsnio ir išgelbėtų gyvybių gali nebūti, o karas keliuose šiuo atveju gali baigtis įdomiai - naudą gaus tie, kurie jos nenusipelnė“, - neapgalvotų arba, priešingai - labai gerai apgalvotų sprendimų pasekmes įžvelgia analitikas.

Valdonė Savulionytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų