Vokietijos Oldenburgo mieste prasidėjo teismo procesas, kurį įdėmiai stebi ne tik šios šalies visuomenė ir teisėsaugininkai, tačiau ir „Danske“ banko Lietuvoje atstovai.
Teisiama tarptautinių aferistų grupuotė, iš banko antrinės įmonės „Sampo banko lizingas“ (dabar – „Danske lizingas“) išviliojusi 1,2 mln. eurų.
Lietuvos teisėsaugininkai savo ruožtu domisi „Danske lizingo“ darbuotojų veiksmais. Trečiadienį pasirodžiusio „Respublikos“ dienraščio teigimu, trims iš jų jau pateikti oficialūs įtarimai.
Aferos, kurios vienu iš pagrindinių organizatoriumi laikomas lietuvis Romas Steponaitis, ištakos siekia 2006-ųjų vasarą. Tuomet bankas pagal lizingo sutartį sutiko finansuoti dešimties vilkikų „Volvo“ su puspriekabėmis pirkimą už maždaug puspenkto milijono litų.
Kaip pirkėjas buvo nurodyta su vienu stambiu Lietuvos pramonės koncernu anksčiau sieta įmonė „Cars agro rent“. Tuo metu jai vadovavo Robertas Taraškus: buvęs bankrutavusio Vakarų banko valdybos narys, kuris kartu su šio banko vadovu buvo teisiamas dėl keliasdešimties milijonų litų išvaistymo.
Kaip pardavėjas buvo nurodyta viena Vokietijos bendrovė. Kaip paaiškėjo vėliau, tokia išvis neegzistavo.
Pirmąją porciją - 579 tūkst. eurų - bankas pervedė į nurodytą tariamai bendrovės sąskaitą. Pinigams atkeliavus į vieną iš Vokietijos bankų, jo darbuotojams kilo įtarimas. Tačiau „Danske“ atstovai juos nuramino pareikšdami, kad viskas gerai.
Pareigūnai nustatė, kad pinigai pateko į arabų kilmės piliečio Eliaso Hachemo sąskaitą. Netrukus po pirmojo mokėjimo „Danske lizingui“ buvo atsiųstas faksas, kuriame nurodyta, kad vilkikų pardavėjas jau kitas - Vokietijos bendrovė „Brettmann“. Bankas jau į šios įmonės sąskaitą pervedė dar 705 tūkst. eurų.
Beje, tuo metu „Brettmann“ vadovo Januscho Brettmanno atžvilgiu Vokietijos pareigūnai jau buvo pradėję tyrimą, jis buvo įtariamas PVM grobstymu.
Nesulaukę nei vilkikų, nei lizingo įmokų, „Danske lizingo“ atstovai ėmė patys ieškoti pardavėjų. Tik tuomet, supratę, kad pateko į aferistų pinkles, kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnus.
Teigiama, jog šios aferos sumanytojas – praeityje kelis kartus teistas ir su nusikalstamo pasaulio veikėjais siejamas vilnietis Romas Steponaitis. Kratos metu jo namuose pareigūnai rado ne tik nemažą pinigų sumą, bet ir juos sudominusius dokumentus. Šie dokumentai bylojo, jog R. Steponaitis pagal panašią schemą planavo apmulkinti dar vieną Lietuvos banką.
Praėjusią savaitę R. Steponaitis ir keli jo bendrininkai stojo prieš teismą viename Vokietijos miestų.
„Balsui.lt“ pavyko sužinoti, kad atskirą tyrimą dėl tuometinių „Sampo banko lizingo“ darbuotojų veiksmų atlieka ir mūsų teisėsaugininkai, jį kontroliuoja Generalinė prokuratūra.
Šį nusikaltimą narpliojantiems FNTT pareigūnams pavyko nustatyti, jog šioje aferoje dalyvavo ir po savininkų pasikeitimo darbe likusieji „Danske banko“ lizingo pardavimų skyriaus vadovas Aurimas Cicėnas bei projektų vadovė Snieguolė Girštautienė.
Kiek anksčiau įtarimai buvo pareikšti buvusiam „Sampo banko lizingo“ vadovui Gintarui Šereivai, kuris buvo atleistas iš darbo pernai pavasarį.
Apie tai, jog šiems bankininkams pateikti įtarimai, „Balsui.lt“ patvirtino ir Rolandas Kajokas, banko atstovas ryšiams su visuomene. „Tačiau mes jais pasitikime ir jie iki šiolei pas mus dirba. Buvo pateikti įtarimai, bet kol teismas jų nenuteisė – jų negalima vadinti kaltais“, - tvirtina banko atstovas.
Tuo tarpu „Danske“ banko Lizingo skyriaus vadovas Tomas Pujanauskas trečiadienio popietę „Balsui.lt“ atsainiai pareiškė, jog apie savo pavaldinių nuodėmes nieko negirdėjęs. Jis teigė turįs nemažai darbo, todėl apie šią iš „Balso.lt“ žurnalisto išgirstą netikėtą žinią pasidomėsiąs darbo dienos pabaigoje.
T. Pujanauskas aiškiai leido suprasti, jog jo nejaudina panašūs skandalai ir panašu, jog tokios jo pavaldinių nuodėmės kone toleruojamos viename svarbiausių Lietuvos verslo sektorių.
