Šiandien Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, TS-LKD pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė kreipėsi į LR Valstybės gynimo tarybą kviesdama iš esmės išnagrinėti dabartinę krašto apsaugos sistemos būklę, kariuomenės kovinę parengtį Gruzijos įvykių fone.
Seimo narės kreipimąsis:
LR Prezidentui V.Adamkui
LR Ministrui Pirmininkui G.Kirkilui
LR Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui
LR krašto apsaugos ministrui J.Olekui
LR kariuomenės vadui V.Tutkui
Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Valstybės gynimo tarybą
Šių metų Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų taryba, įvertinusi Rusijos agresiją prieš Gruziją ir išreiškusi susirūpinimą dėl pastaraisiais metais vykdyto Lietuvos nuginklavimo, pasiūlė neatidėliojant surengti Valstybės gynybos tarybos posėdį, kuriame būtų peržiūrėta krašto saugumo politika. Tikėdamasi, kad toks posėdis artimiausiu metu bus surengtas, ir kreipiuosi į Jus šiuo laišku.
Apie tai, kad Lietuva ir kitos mūsų regiono valstybės nėra pasiruošusios atremti galimas karines grėsmes, kad būtina stiprinti jų gynybinę galią, prabilo ir NATO šalių ekspertai. Max Boot iš JAV tyrimų centro “Council of Foreign Relations” š.m.rugpjūčio mėn. dienraščio „The Wall Street Journal” vedamajame rašė:
„Pasienyje su Rusija esančios šalys gali remtis tik savo pačių ryžtu kovoti už nepriklausomybę. Tačiau vien ryžto nepakanka. Reikia ir kovos priemonių, o šiuo metu Rytų Europoje jų nėra (...)
Šiandien jiems (Rytų europiečiams- past.) reikia padaryti kur kas daugiau kuriant stiprią gynybos sistemą. Jiems reikia padvigubinti išlaidas gynybos reikmėms, kad taptų patikimai apsaugotomis valstybėmis...
... Šioms valstybėms reikia sukurti ne tik NATO ekspedicinių misijų vykdymo potencialą – joms būtina turėti teritorinės gynybos galimybes.
... Tai reiškia, kad reikia disponuoti dideliais mobilizacijai parengtais rezervais, o taip pat pakankamai dideliu įvairių gynybos sistemų kiekiu, tarp jų mobiliaisiais raketiniais kompleksais „Stinger“ ir „Javelin“, galinčiais padaryti didelės žalos gremėzdiškiems Rusijos tankams ir šarvuočiams bei karinėms oro pajėgoms. Tai svarbiau, nei aprūpinimas tankais ir naikintuvais. Mums reikėtų pasiūlyti parduoti jiems šias palyginti nebrangias gynybos sistemas, o taip pat apmokyti jomis naudotis. Tačiau iš pradžių Rytų Europos šalys turėtų žengti pirmą žingsnį ir prisiimti kur kas rimtesnius įsipareigojimus stiprinti savo pačių gynybą (pabr.mano)”
Šia ištrauka iš gerai įsigilinusio eksperto straipsnio noriu pabrėžti būtinybę iš esmės išnagrinėti dabartinę krašto apsaugos sistemos būklę, mūsų kariuomenės kovinę parengtį, susipažinti su kariuomenės padalinių komplektavimo ir kitomis
problemomis. Tai yra Valstybės gynimo tarybos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmaeilė pareiga.
Dar kartą atkreipiu dėmesį, kad Lietuva kiekvienais metais vis tolsta nuo savo įsipareigojimų skirti krašto apsaugai bent 2 nuošimčius nuo bendro vidaus produkto. Šiais metais tebuvo skirta vos 1,16 proc., mūsų krašto apsauga yra atsidūrusi tarp mažiausiai finansuojamų iš visų NATO valstybių. Esant labai panašioms ekonominėms sąlygoms, Lenkija, Estija ir Latvija pagal savo krašto apsaugos finansavimą yra mus toli pralenkę. Toks neatsakingas dabartinės Vyriausybės požiūris gali sudaryti nepatikimos partnerės įspūdį ir, kas svarbiausia, tikrai nestiprina Lietuvos kariuomenės kovinės parengties, neleidžia rengti pakankamų rezervo pajėgų, sukelia abejones dėl pasirengimo ginti savo teritoriją.
Palaikydama nuostatą, kad Lietuvai reikalinga profesionali, gerai aprūpinta, motyvuota, intelektuali kariuomenė, galinti būti ne tik Lietuvos gynybos branduoliu, bet ir sėkmingai dalyvauti tarptautinėse misijose, po pastarųjų įvykių Gruzijoje, lieku dar labiau įsitikinusi, kad vien profesionalios kariuomenės Lietuvos gynybai nepakanka.
Lietuvos valdžia privalo vykdyti Konstitucijos 139str. nuostatą, jog „Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga.
Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą”.
TS – LKD parengė nuodugniai apmąstytus siūlymus, kaip, atsisakius šauktinių, Lietuvos piliečiai turėtų būti rengiami ginti tėvynę. Siūlymų esmę sudaro tai, kad visi jaunuoliai nuo 18 iki 24 metų jiems patogiu laiku būtų apmokyti septynių savaičių mokymuose. Taip būtų dedami pamatai rimtam kariuomenės rezervui, atsirastų gilesnis profesinės kariuomenės ryšys su visuomene, su aukštesnio intelekto jaunimu. Manau, kad Valstybės gynimo taryba, nelaukdama rinkimų rezultatų ir naujos Vyriausybės suformavimo, galėtų apsvarstyti šiuos pasiūlymus.
Taip pat leiskite priminti mūsų siūlymą inicijuoti bendrų Baltijos arealo gynybos priemonių plano svarstymą kartu su Latvija, Estija ir NATO, konsultuojantis su JAV pagal keturšalę Baltijos valstybių ir JAV chartiją.
Nemažiau svarbi yra tikra strateginė koalicija ir gynybinė integracija su Lenkijos Respublika. Svarstytinas Lenkijos Prezidento pasiūlymas koordinuoti penkių šalių – Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – gynybą.
Linkėdama geriausios sėkmės ir tikėdamasi geranoriško supratimo,
Rasa Juknevičienė
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pavaduotoja
