REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

1863 metų sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje prieš carinę valdžią paspartino lietuvių tautos nacionalinį judėjimą, paskatino vadavimąsi iš svetimųjų įtakos, žemės reforma visiškai pakeitė santykius kaime. Su 1863 m. sukilimo įvykiais ypač glaudžiai susijęs ir mūsų, Biržų, kraštas.

REKLAMA
REKLAMA

1863 m. balandžio mėnesį, vadovaujant Z. Sierakauskui, daugelis atskirų sukilėlių būrių susijungė į sukilėlių kariuomenę, kuri turėjo daugiau nei 2500 žmonių. Jie susirinko netoli Anykščių, Andrioniškio miške. Z. Sierakauskas savo kariuomenę suskirstė į 9 batalionus po 6 skyrius kiekvienas: 4 skyriai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, 2 – dalgiais, durklais, ietimis. Buvo sudaryti trys raitelių daliniai.

REKLAMA

Sukilėliai buvo suskirstyti į tris grupes ir, vadovaujami Z. Sierakausko, B. Kolyškos, kunigo A. Mackevičiaus, turėjo susitikti Biržų girioje prie Medeikių kaimo. 1863 05 07-09 dienomis įvyko sukilėlių mūšiai su carine kariuomene prie Medeikių, Gudiškio (pats didžiausias 1863 m. sukilimo mūšis Lietuvoje ), Šniurkiškių kaimų.

Šių mūšių išdava skaudi: prie Biržų sužlugo vienintelis plataus masto sukilėlių veiksmas, trijų parų mūšiai buvo tragiškas sukilimo pralaimėjimas, žuvo rinktinis jaunimas, daug gabių ir prityrusių vadų, buvo išduotas ir sužeistas suimtas Zigmantas Sierakauskas.

REKLAMA
REKLAMA

1863 metų sukilėlių kovos, jų troškimas išsilaisvinti iš atėjūnų vergovės, noras gyventi laisviems sulaukė palikuonių pagarbos, supratimo, įamžinimo.

B. Kviklys knygoje „Lietuvos bažnyčios“ IV tome rašo:

„Biržų girios VIII kvadrate yra neaukštas Anglių kalnas, 120x50 m ploto. Dviejose duobėse palaidoti 1863 m. sukilėliai. 1938 09 26 Lietuvos Vyriausybė čia pastatė sukilėliams gelžbetoninį paminklą 1,7x2,3 m su kryžiumi. Po paminklo kryžiumi įruošta metalinė plokštelė su įrašu: Garbė Karžygiams, kritusiems sukilimo kovose 1863 05 5-7. Yra Gedimino stulpai, paminklo statybos data. Paminklo vieta (7x5) apkasta grioviu.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prie paminklo vykdavo pamokos, mokytojai primindavo vaikams mūsų protėvių kovas. Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 metais, paminklas tapo tarsi simboliu, rodikliu, priminimu ateities kartoms.

Prie jo mėgdavo lankytis ir pokario Biržų girios partizanai, primindami visiems, kad yra kas tęsia senelių pradėtą laisvės kovos žygį.

Šiemet kaip tik sukanka 70 metų nuo paminklo pastatymo. Visko jis matė per tuos metus: ir užmaršties, patriotiškai nusiteikusių žmonių lankymo, valdiško nesirūpinimo. Apsamanojo per tuos metus, pradėjo gožti užaugę medžiai, užlapojo takas. Paskutiniais metais miškininkų pastangomis jau buvo padarytas neblogas priėjimas ar net privažiavimas, tačiau pats 1938 m. statytas paminklas atrodė iš tikrųjų kaip varganas senelis. Į pasiūlymus, prašymus, raginimus atsakingos instancijos reaguodavo vangiai.

REKLAMA

Tai matydami Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Biržų skyriaus nariai ėmėsi iniciatyvos ir per Krašto apsaugos ministeriją pasiekė savo – neseniai ARB „Agluona“ baigė darbus ir lankytojų akis džiugins atsinaujinęs 1863 metų sukilėlių atminimo pagerbimas. Neatsiliko ir miškininkai, gražiai praretinę krūmus, išpjovę sausuolius ir kitus nereikalingus medžius.

Belieka tik padėkoti tikriems Lietuvos patriotams Broniui Gurkliui, Povilui Stakioniui, Romui Morkvėnui, Kostui Trečiokui, Juozui Motiejūnui, kitiems garbingiems žmonėms už pilietiškumo, patriotizmo, atminties pamoką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų