Maskvos sprendimas pripažinti dviejų Gruzijos separatistinių regionų - Abchazijos ir Pietų Osetijos - nepriklausomybę sukėlė pasipiktinimų audrą ir Lietuvoje. Mūsų šalies ekspertai tokį Kremliaus žingsnį įvertino kaip agresiją. Ir taip prasti Rusijos ir Vakarų santykiai gali dar labiau pašlyti, rašo trečiadienio „Respublika“.
Lietuva sureagavo griežtai
Lietuva sieks, kad Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Gruzijos regionų nepriklausomybę būtų įvertintas kitą savaitę vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.
„Rusijos sprendimas formaliai pripažinti Gruzijos administracinių padalinių - Abchazijos ir Pietų Osetijos - nepriklausomybę šiurkščiai pažeidžia visuotinai pripažintus pagarbos valstybių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui principus“, - teigiama Užsienio reikalų ministerijos vakar išplatintame pranešime.
Rusijos iniciatyvą pasmerkė ir ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas. Premjero įsitikinimu, toks Maskvos žingsnis šiurkščiai pažeidžia visuotinai pripažintus pagarbos valstybių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui principus.
„Premjeras viliasi, kad toks Rusijos veiksmas neliks nepastebėtas tarptautinės bendruomenės. G.Kirkilas pabrėžė, jog Lietuva ir toliau aktyviai rems Gruzijos euroatlantinius siekius“, - sakoma vakar paskelbtame Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.
„Rusija nori Gruzijos teritorijų“
Tarptautinės teisės ekspertas, Vilniaus universiteto docentas Dainius Žalimas įsitikinęs: formaliai pripažinusi separatistinių Gruzijos regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, Rusija gali mėginti šias teritorijas inkorporuoti į savo valstybės sudėtį, nors tai kategoriškai prieštarauja tarptautinei teisei.
„Šie dariniai atvirai deklaruoja siekį prisijungti prie Rusijos, o Rusijos teisinė bazė tam jau parengta. Dar 2001 m. priimtas įstatymas dėl naujų federacijos subjektų priėmimo į Rusijos sudėtį, kuriame numatyta, kad į Rusijos sudėtį gali būti priimtos užsienio valstybės arba užsienio valstybių dalys. Spėju, kad po pripažinimo Rusija mėgins pasinaudoti šiuo įstatymu ir formaliai prisijungti Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijas. Iš jų gali būti padaryti nauji Federacijos subjektai, Pietų Osetiją galbūt prijungs prie Šiaurės Osetijos. Bet kokia kitos valstybės teritorijos aneksija, įvykdyta vienašališkai, yra agresija“, - Eltai pareiškė D.Žalimas.
Teisininko nuomone, sekdami Maskvos pavyzdžiu, separatistinius regionus pripažinti nepriklausomomis valstybėmis gali kai kurie Rusijos sąjungininkai, bet jų greičiausiai nebus daug.
„Manau, ši karuselė gali įsisukti tik Rusijai lojaliose Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse. Na, dar gal kokia Sirija gali pripažinti. Nemanyčiau, kad tas skaičius yra didesnis negu 10“, - prognozavo teisės ekspertas.
Tbilisis maištininkų nebesusigrąžins?
Rusija peržengė ribą, todėl ir nuosaikesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu besilaikiusios Europos valstybės bus priverstos užimti griežtesnę liniją, mano politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Kita vertus, apžvalgininko teigimu, Europa didelių svertų neturi, nes Rusija yra „diplomatiškai stipri“ - turi veto teisę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, o Rusijos dujos ir nafta Europai yra labai svarbios.
K.Girniaus nuomone, nepaisant to, kaip reaguotų Vakarai, Gruzija bent jau artimiausius kelis dešimtmečius neturi galimybių susigrąžinti Pietų Osetijos ir Abchazijos kontrolės.
„Abchazija ir Pietų Osetija jau beveik etniškai išgrynintos, osetinų ir abchazų nepasitenkinimas Gruzija yra milžiniškas, Rusija tikrai nepasitrauks iš tų regionų. Kokius 30 metų jie tikrai nepateks į Gruzijos rankas, jei išvis pateks“, - teigė K.Girnius.
