Antrą 2008 metų ketvirtį euro zonos BVP (EU15 - atsiskaitymo eurais teritorijos bendras vidinis produktas) sumažėjo 0,2 proc. Tai pirmas atvejis po 1999 metų - euro įvedimo į apyvartą.
Pirmą šių metų ketvirtį euro zonos ekonomika augo 0,7 proc., o per metus išaugta 1,5 proc. Augimo lėtėjimą lėmė žemas daugelio šalių ūkių produktyvumas, sumažėjusios vartotojų išlaidos bei nuslopęs investavimas.
Nyderlandų BVP antrą 2008 ketvirtį neaugo visai, o Vokietijos BVP buvo 0,5 proc. mažesnis - pirmas atvejis per ketverius metus. Vokietijos ūkio nuosmukis buvo mažesnis, nei prognozavo analitikai.
Vokietijos ūkio viceministras Walther Otremba sako, kad šalies ekonomika gali smuktelti vėl, o tai reikštų, kad į Vokietiją oficialiai atėjo recesija. Prancūzijos BVP šį ketvirtį buvo mažesnis 0,3 proc.
Centrinio Europos banko duomenimis, 2008 metų liepos mėnesio infliacija sudarė 4 proc., kaip ir birželį (nors baimintasi didesnės).
Maisto produktų kainos liepą, palyginti su ankstesniais metais, buvo 6,7 proc. aukštesnės, o degalų - net 17,1 proc.
Bandydamas kovoti su infliacija Centrinis Europos bankas (ECB) paaukštino bazinę palūkanų normą iki 4,25 procentų. Nors infliacija yra dvigubai didesnė nei ECB rekomenduota norma, ECB elgiasi priešingai nei JAV ir jos didžiosios depresijos ekspertas JAV Federalinio rezervo vadovas Ben Bernanke - lėtėjant ekonomikai už Atlanto palūkanos mažinamos.
