REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Norinčiųjų dirbti gydytojais Lietuvoje mažėja. Nors medikų atstovai įvardina dvi pagrindines šios tendencijos priežastis – per mažus atlyginimus ir per didelį darbo krūvį – jų teigimu, valdžia nedaro (arba daro per mažai), kad šios priežastys būtų naikinamos.

REKLAMA
REKLAMA

Ryšių su visuomene kompanijos „VRA“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta šeimos gydytojų, taip pat vidaus ligų specialistų, anesteziologų, reanimatologų bei chirurgų. Ypač trūksta gydytojų periferijose – rajonuose trūksta nuo 20 iki 25 medikų. Lietuvos gydymo įstaigoms stinga maždaug 350 specialistų, o iki 2015-ųjų Lietuvoje gydytojų sumažės penktadaliu.

REKLAMA

Kauno apskrities ligoninės generalinio direktoriaus pavaduotoja gydymui Janina Bierienė, laikinai pavaduojanti generalinį direktorių Stasį Gendvilį, portalui „Balsas.lt“ sakė, kad gydytojų mažėjimo tendencija yra akivaizdi.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas tvirtino, kad, remiantis vien tik statistiniais duomenimis, gydytojų, tenkančių dešimčiai tūkstančių gyventojų, skaičius nėra per mažas. Anot jo, Lietuva netgi šiek tiek viršija Europos Sąjungos normatyvus.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau vien skaičiai nieko nereiškia. L. Labanausko teigimu, Lietuvoje gydytojai nemažą darbo dalį padaro patys, kurį kitose Europos Sąjungos valstybėse atliekama kompiuterinėmis technologijomis. Atsižvelgus į tai, tuomet „gyventojų skaičius tikrai nėra per didelis“, - portalui „Balsas.lt“ sakė L. Labanauskas.



Apie atlyginimus ir darbo krūvį

L. Labanausko teigimu, dvi pagrindinės priežastys, kodėl gydytojai ieško darbo svetur, yra per maži atlyginimai ir pernelyg prastos darbo sąlygos.

Su juo sutiko ir J. Bierienė – anot jos, atlyginimo kilimas nėra proporcingas krūvio didėjimui. Kauno apskrities ligoninės gydytoja aiškino, kad esant skatinimui stacionare ilgai nelaikyti ligonio kenčia gydytojai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aišku, patiems ligoniams gal ir geriau, kadangi jų daugiau pabūna stacionare, bet gydytojams natūraliai darbo krūvis didėja, kadangi reikia daugiau ligonių aptarnauti, daugiau rašyti“, - portalui pasakojo J. Bierienė.

Pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjo Artūro Razbadausko, yra būtina peržiūrėti atlyginimų sistemą, kadangi medikų darbas – vienas pavojingiausių.

Apie jaunų medikų bėgimą iš Lietuvos

Lietuvoje opėja ir kita problema – jaunimo nenoras likti šalyje ir dirbti gydytojais. „Maždaug 30 procentų po baigimo Lietuvoje dingsta iš Lietuvos gydytojų tarpo. O kur jie eina – mes nežinom“, - kalbėjo Gydytojų sąjungos prezidentas portalui „Balsas.lt“.

REKLAMA

J. Bierienė taip pat neslėpė nusivylimo, kad jauni gydytojai nenori likti Lietuvoje. „Jaunimas tiesiog iš karto galvoja apie darbą užsienyje ir planuoja išvykti. Jis čia nori įgyti kažkokią patirtį, praktiką ir iškeliauti“, - sakė J. Bierienė.

Tos pačios nuomonės laikosi ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas Artūras Razbadauskas. „Dirbu su studentais ir matau, kad greitai mes nebeturėsime jaunų, kvalifikuotų medikų – jie bus emigravę į užsienį“, - apgailestavo A. Razbadauskas.

Apie valdžios veiksmus

L. Labanauskas piktinosi, kad valstybė nieko nedaro dėl gydytojų darbo sąlygų gerinimo. „Ji tik visą laiką verkia, kad neturi pinigų, turi tiek, kiek turi, ir taip toliau. Jau žinomos frazės – tos pačios per tas pačias“, - sakė pašnekovas.

REKLAMA

Anot jo, valdžios atstovai pirmiausia turėtų įvesti savanorišką sveikatos draudimą, o „tada žiūrėsime, kaip pajudės reikalai“. L. Labanauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra bene vienintelė valstybė, kurioje egzistuoja tik valstybinis draudimas.

Seimo Sveikatos apsaugos reikalų komitetas taip pat yra rekomendavęs įvesti papildomą savanorišką sveikatos draudimą, taip pat sparčiau suformuoti ir įvesti atskirą sveikatos draudimo mokestį, kuris šiuo metu mokamas per įmokas „Sodrai“, didinti įmokas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą už valstybės draudžiamus asmenis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atlyginimų kėlimas – kitas klausimas. Naujasis sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas siūlo įvesti skatinimus gydytojams, papildomai mokant už gerus darbo rezultatus.

Specialistų aiškinimu, šiuo atveju turima omenyje ne premijavimo sistema, o gydytojų skatinimas perskirstant dalį mokesčių mokėtojų sveikatos draudimo įmokų pagal medikų darbo rezultatus.

Gydytojų atstovai teigia nenorintys numatytų tokių skatinimų, ir vietoj to ministerijos vadovybės prašo ženkliau didinti medikų atlyginimus.

L. Labanauskas kritikavo tokią skatinimo sistemą, vadindamas tai sovietinių laikų atgyvena. Anot jo, kriterijai, pagal kuriuos siūlomas toks dalies lėšų perskirstymas – neaiškūs ir abejotini. Vietoj to L. Labanauskas ragino naujuosius SAM vadovus rudenį įtikinti Seimą, kad biudžeto lėšos sveikatos apsaugai būtų ženkliau didinamos.

REKLAMA

Naujasis sveikatos apsaugos ministras žada, kad formuojant kitų metų biudžetą bus siekiama kompensuoti infliacijos augimą, be to, būtų siekiama, kad asignavimai sveikatos apsaugai didėtų bent 5 procentais.

Sveikatos apsaugos ministerija numatė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto prioritetus, tarp kurių, be kita ko, nurodomas siekis skirti papildomas lėšas, reikalingas užtikrinti darbo užmokesčio augimą, atitinkantį Finansų ministerijos prognozuojamą 9,8 proc. vidutinį šalies darbo užmokesčio augimą.

G. Černiauskas žadėjo atsižvelgti į Sveikatos apsaugos reikalų komiteto siūlymus, tačiau abejojo, ar pakaks kelių iki Seimo rinkimų likusių mėnesių tokiems sprendimams priimti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų