REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nepaisant prezidento Busho tvirtinimų, kad karinių veiksmų galimybė ir toliau svarstoma kaip vienas iš Irano branduolinės programos problemos sprendimo variantų, oficialūs Izraelio atstovai pripažino, jog Busho administracijos darbui einant į pabaigą JAV smūgis Iranui vis mažiau tikėtinas, rašo JAV savaitraštis „Time“.

REKLAMA
REKLAMA

Izraeliečiai, kaip ir visi kiti, dabar viltis deda į Europos diplomatines pastangas siekiant įtikinti iraniečius sustabdyti urano sodrinimo programą. Tačiau, pasak savaitraščio, jie supranta, kad tokios pastangos gali nueiti perniek, ir todėl šiuo metu aukščiausiuose Izraelio valdžios ir kariuomenės sluoksniuose vyksta debatai: jeigu europiečių diplomatiniai įtikinėjimai nebus sėkmingi, o amerikiečiai nepanorės pradėti naujo karo Artimuosiuose Rytuose, ar Izraelis turėtų pats vienas smogti Iranui?

REKLAMA

Kai prezidentas Bushas gegužės viduryje lankėsi Izraelyje, aukščiausieji Izraelio pareigūnai iš derybų salės išėjo įsitikinę, kad JAV puls Iraną, jei šis atsisakys nutraukti urano sodrinimo programą. „Paskutiniojo Busho vizito metu mums kilo iliuzija, kad jis buvo ryžtingiau nusiteikęs dėl karinių veiksmų“, - sakė vienas aukštas Izraelio kariuomenės karininkas. Pasak „Time“, dabar ši iliuzija išsisklaidė.

JAV posūkis 180 laipsnių kampu, kai Busho administracija pasiuntė aukštą Valstybės departamento atstovą, kad šis prisijungtų prie ES delegacijos per susitikimą su vyriausiuoju Irano derybininku dėl branduolinės programos problemos, ir siūlymas pirmą kartą po 1979 m. įvykusio JAV ambasados šturmo Teherane atidaryti savo diplomatinę atstovybę Irane apstulbino Izraelio atstovus. Pastarieji JAV veiksmai sukėlė tokį nerimą Izraelyje, kad, pasak „Time“ karinio šaltinio, premjeras Ehudas Olmertas raštu pasiskundė Bushui, kad Izraelis nebuvo perspėtas dėl tokio staigaus Baltųjų rūmų kurso Irano atžvilgiu pasikeitimo.

REKLAMA
REKLAMA

Dar praėjusį mėnesį Izraelis buvo surengęs kompleksines karines pratybas, kuriose dalyvavo daugiau nei 150 lėktuvų, nuskridusių daugiau kaip 1440 kilometrų virš Viduržemio jūros. Šios pratybos buvo laikomos smūgio iš oro šimtams branduolinių Irano objektų repeticija. Buvęs aukštas „Mossad“ karininkas „Time“ teigė, kad Izraelis supranta, jog smūgis Iranui turės poveikį prezidento rinkimų JAV rezultatams ir ko gero skaudžiai atsilieps respublikonų kandidatui senatoriui Johnui McCainui. Šaltinių teigimu, Izraeliui vis dar lieka tam tikra karinių veiksmų galimybė nuo lapkričio iki kitų metų sausio, kai prisieks naujasis JAV prezidentas. „Niekas iš Izraelio vadovybės nenori, kad juos apkaltintų mažinant respublikonų šansus“, - pažymėjo buvęs „Mossad“ karininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ar Izraelis ryšis vienas pats pulti Iraną, jei diplomatinės pastangos žlugs, ar šis grasinimas – viso labo blefas, kuriuo siekiama priversti JAV ir Europą sustiprinti spaudimą Teheranui? – klausia „Time“. Buvęs „Mossad“ karininkas pripažįsta, kad iki šiol Izraelis naudojo taktiką „stipriau laikykit mane, nes už savo veiksmus aš neatsakau“.

Izraeliečiai suvokia, kad laiko liko nedaug, rašo „Time“. Izraelio karinių sluoksnių atstovų vertinimais, Irano branduolinių ginklų kūrimo programa pasieks „negrįžtamumo tašką“ 2009-ųjų pradžioje. Tuo tarpu JAV požiūris kitoks. Amerikiečių skaičiavimais Iranas turės pakankamą prisodrinto urano kiekį, iš kurio bus galima pasigaminti bombą, 2010 m. viduryje. Pagal abu scenarijus, tvirtina Izraelio kariuomenės atstovas, išlieka „tam tikra erdvė deryboms, bet ji labai nedidelė“.

REKLAMA

Nepaisant to, kad Izraelis turi puikias karines oro pajėgas, smūgis daugybei Irane paslėptų taikinių susijęs su didele rizika ir neapibrėžta nauda. Izraelio žvalgybos šaltinių teigimu, tokia ataka, kurią Izraelis įvykdytų tik JAV sutikus ir galbūt pasinaudojus amerikiečių logistine parama, greičiausiai vos 1 – 2 metams sustabdytų Irano programą. Pasak kai kurių aukštų Izraelio pareigūnų, raginančių laikytis atsargumo, analizuojant situaciją darytina išvada, kad smūgis Iranui nebus efektyvus.

„Time“ apklausti buvę ir dabartiniai Izraelio žvalgybos atstovai nelinkę tikėti Irano grasinimais smogti atsakomąjį smūgį Izraeliui. Buvęs „Mossad“ direktorius Ephraimas Halevy, dabar vadovaujantis Hebrajų universiteto Jeruzalėje Strateginių ir politinių tyrimų centrui, tvirtina, kad Iranas tam per silpnas. Jo teigimu, Irano raketos nepadarys didelės žalos Izraeliui, nes dešimtis jų numuš galinga Izraelio priešraketinės gynybos sistema.

REKLAMA

E. Halevy tvirtina, kad JAV karinės operacijos Irake „santykinė sėkmė“ sumažino Irano galimybes tikėtis paramos iš savo sąjungininkų šiitų. Jis taip pat abejoja, kad Irano sąjungininkė Sirija, turinti tolimojo nuotolio raketų, arba bendražygiai iš „Hezbollah“ ar „Hamas“ nutars rizikuoti ir remti Iraną. Tačiau buvęs „Mossad“ vadovas perspėjo, kad ilgalaikės Irano užpuolimo pasekmės Izraeliui ir visam regionui gali būti pragaištingos. „Pasekmes mes turbūt jaustume artimiausius 10 metų, – pabrėžė jis. – Tai neigiamai paveiks visuomenės nuomonę arabų pasaulyje, todėl turime tai (smūgį Iranui – red.) vertinti kaip kraštutinę priemonę.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Irane gimęs analitikas Meiras Javedanfaras, kurio specializacija – Izraelio ir Irano tarpusavio santykiai, perspėja, kad Izraelio ataka iraniečius dar labiau sutelktų apie agresyviai nusiteikusį jų prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą. „Tai garantuotų jam pergalę per kitais metais įvyksiančius rinkimus“, - pastebi analitikas. Jo manymu, jei rinkimai vyktų dabar, Ahmadinejado sėkmė dėl pablogėjusios Irano viduriniosios klasės ekonominės padėties būtų abejotina.

Kad ir kokios realios būtų karinių veiksmų perspektyvos, žodžių kare, kuris balansuoja ties tikro karo riba, Izraelis į kiekvieną tūžmingą Ahmadinejado pareiškimą atsako savais grasinimais. Izraelio spauda dažnai karingąjį Irano lyderį, neigiantį holokaustą, lygina su Hitleriu. Kelis pastaruosius mėnesius dešinieji Izraelio politikai ir atsargos generolai naudojo kovingą retoriką ir ragino Olmertą neutralizuoti „mirtiną“ Irano pavojų. Tačiau neseniai šie raginimai liovėsi, pastebi „Time“.

REKLAMA

Pasak vieno aukšto buvusio „Mossad“ karininko, tarnavusio Olmerto valdymo metais, „Iranui pavyko pasiekti, kad jis būtų laikomas pavojinga valstybe, nors iš tikrųjų jis yra silpnas priešininkas“. Vis dėlto, pasak analitiko M. Javedanfaro, tarp Irano dvasininkų, kurių įtaka didesnė, nei prezidento, yra kur kas nuosaikesnių pažiūrų žmonių. Po to, kai konservatyviame Irano dienraštyje įtakingas aukščiausiojo šalies vadovo ajatolos Ali Khamenei patarėjas viešai sukritikavo prezidentą, Ahmadinejadas prieš kelias savaites atvirai pareiškė, kad Iranas nesirengia pulti nei Izraelio, nei jokios kitos valstybės, jei tik priešas nesmogs pirmas. „Nemanau, kad iraniečiai norėtų, jog viskas baigtųsi katastrofa“, - tvirtina ekspertas, vis dėlto pripažinęs, kad galimybių tęsti derybas lieka vis mažiau.

Išlieka pavojus, kad žodžių karas privers izraeliečius ar iraniečius nueiti per toli, pastebi „Time“. Tačiau neseniai netikėtai pasikeitęs Busho administracijos požiūris į Iraną ir žingsniai, kuriais siekiama diplomatinėmis priemonėmis išspręsti jo branduolinės programos problemą, didina tikimybę, kad Izraelis veikiau paseks Vašingtono pavyzdžiui, užuot nusprendęs smogti pats.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų