Opozicijai vis garsiau kalbant apie blogėjančią šalies ekonominę padėtį, Vyriausybė išlieka šaltakraujiška, tvirtindama, kad pagrindo panikuoti nėra. Apie tai, ar Lietuvai iš tikrųjų gresia ekonominė krizė, „Balsas.lt“ kalbėjosi su Laisvosios rinktos instituto prezidentu Remigijumi Šimašiumi.
R. Šimašius sako matąs dvi pagrindines Vyriausybės klaidas. Visų pirma, Vyriausybė turėtų imtis racionalesnių veiksmų su biudžeto išlaidomis, nes šiuo metu „yra elgiamasi taip, tarsi biudžeto įplaukos ir ateityje bus didelės ir tik augančios“.
Antra problema, E. Šimašiaus nuomone, yra pernelyg stipriai reguliuojama ūkio subjektų veikla. „Neatidaromi nauji konkurencingumo vartai, dėl to yra sunkiau prisitaikyti prie kintančios situacijos ūkio subjektams“, - sako instituto prezidentas. Pasak jo, tokia būklė gali turėti skaudžių ekonominių pasekmių.
Paklaustas, ar Vyriausybei dar ne per vėlu kovoti su artėjančia krize, E. Šimašius sakė, kad „viena vertus, priemonių imtis per vėlu, nes jų reikėjo imtis anksčiau. Kita vertus, nėra per vėlu, nes jų reikia imtis ir dabar“.
Vyriausybės išlaidavimas per didelis
Instituto vadovas sako nenorįs vartoti žodžio „krizė“, tačiau mano, „kad laikai nėra tokie geri, kokie buvo prieš metus ar dvejus“. Anot LLRI prezidento, pagrindinis klausimas dabar – kaip ūkio subjektai ir Vyriausybė prisitaiko prie šitos situacijos.
„Aš drįstu teigti, kad ypač Vyriausybės prisitaikymas yra visiškai netinkamas“, - valdžios veikimą (ar greičiau neveikimą) kritikavo R. Šimašius.
Kalbėdamas apie veiksmus, kurių turėtų imtis Vyriausybė, E. Šimašius ragino atkreipti dėmesį į jo anksčiau įvardintas problemas. Anot LLRI prezidento, priemonės yra dviejų grupių. Pirmajai jis priskirtų valstybės išlaidų politiką, kur „reikėtų pažaboti išlaidavimą, kuris yra per didelis ir netikslingas“.
E. Šimašiaus teigimu, taip pat būtina išlaisvinti ekonominius veikėjus nuo nereikalingų suvaržymų. „Aš išskirčiau čia ir darbo santykių perteklinį reguliavimą, ir teritorijų planavimo perteklinį reguliavimą ir kuo įvairiausius kitus suvaržymus“, - aiškino instituto vadovas.
„Tai yra dalykas, kurio būtinai reikia imtis šiandien. Ir kurio, iš esmės, reikėjo imtis ir vakar, ir užvakar“, - portalui sakė E. Šimašius.
Valdžios reakcija – epizodinė
E. Šimašius nenorėjo leistis į spėliojimus, kodėl Vyriausybė iki šiol nesiėmė priemonių, kad galima krizė pasireikštų kiek galima lengvesne forma, tik pridūrė, kad „visos priežastys yra svarbios – ir nepakankamai įvertintos problemos, ir nepakankamas ryžtas bei sugebėjimas į jas atsižvelgti“.
Pasak jo, Laisvosios rinkos institutas yra pateikęs siūlymus Vyriausybei, tačiau valdžios reagavimą į juos vadina pernelyg epizodišku. Kaip pavyzdį E. Šimašius pateikė tris paskutinę sesijos dieną parlamento priimtus sprendimus, kuriais „Seimas pagaliau ištaisė bent tris klaidas“: buvo atšaukta deklaracija dėl valiutos tarybos atsisakymo, pakeista užmokesčio už savaitgalinį ir viršvalandinį darbą tvarka bei panaikintas kai kurių švenčių, sutampančių su savaitgaliais, kompensavimas.
„Tam tikri atsižvelgimai yra, bet aš manyčiau, jie yra pernelyg epizodiški ir nėra tokios krypties, kuri rimtai atsižvelgtų į poreikį keisti ekonominę politiką“, - E. Šimašius sakė portalui „Balsas.lt“.
LLRI prezidentas nesiėmė pateikti universalių patarimų, kaip pasirengti sunkesniems laikams. „Manyčiau, kad situacija yra labai įvairi skirtingiems gyventojams ir skirtingiems verslams. Pasiruošimas irgi turėtų būti labai individualus“, - sakė E. Šimašius.
Visgi E. Šimašius atkreipė dėmesį, kad nerimą kelia per menkas Vyriausybės pasiruošimas ir kad „Vyriausybė savo reguliaciniais veiksmais nesudaro sąlygų geriau pasiruošti ekonominiams sunkumams ir verslui, ir gyventojams“.
Krizės nėra...
„Krizės planas reikalingas tada, kai yra krizė. Kadangi krizės nėra… Jums gal ir norėtųsi, kad būtų, bet nėra”, - birželio pabaigoje sakė premjeras Gediminas Kirkilas. Per Vyriausybės valandą Seime ministras pirmininkas teigė, kad jį dėl tokios pozicijos kritikuojantys Seimo nariai galbūt turi nepakankamai informacijos apie realią situaciją šalyje. „Konservatoriai ir Darbo partija nori krizės iš visų jėgų, ko gero jūs nepasiruošę valdžiai arba nevaldote informacijos“, - sakė premjeras.
Finansų ministras Rimantas Šadžius dienraščiui „Respublika” teigė, kad Vyriausybės „pozicija tokia: krizės nėra. Ekonomika auga labai sparčiai”. R. Šadžius pripažino, kad Lietuva atėjo į lėtėjimo kelią, kuris susijęs su tam tikromis rizikomis, tačiau pabrėžė, kad Vyriausybė tas rizikas mato.
„Mūsų ekonomikos „nusileidimas“ yra jos augimo tempų lėtėjimas, o ne jos pačios mažėjimas. Tik itin aukšti augimo tempai truputį sulėtėjo”, - sakė R. Šadžius.
Finansų ministras teigė, kad priemonių Vyriausybė turi, tačiau „nėra ko stabilizuoti - Lietuvos ekonomika veikia stabiliai. Infliacija paūmėjusi, bet mūsų valstybėje ji nesukelia realios grėsmės”.
Ūkio ministras Vytas Navickas birželį teigė, kad apie ekonominę krizę Lietuvoje kalbėti nėra jokio pagrindo, šalis ir toliau gali išlaikyti aukštus ūkio augimo tempus.
„Pirmojo ketvirčio statistika ir palyginti geri ekonominiai duomenys rodo, kad nėra jokio pagrindo kalbėti apie krizinę situaciją – vyksta tik tam tikri konjunktūriniai persitvarkymai. Lietuva turi visas galimybes išlaikyti gana aukštus augimo tempus ir prisitaikyti prie pokyčių, kurie vyksta globalioje rinkoje“, – Vytą Navicką išplatintame pranešime citavo Ūkio ministerija.
Ūkio ministro nuomone, infliacijos tempų mažėjimo tikėtis galime antroje metų pusėje, kai didesnę įtaką jai esą darytų tik augančios šilumos kainos.
...ar jos nenorima matyti?
Tačiau Seimo opozicija kritikuoja Vyriausybę dėl „nesusigaudymo situacijoje”. Frakcijos „Tvarka ir Teisingumas“ narys Petras Gražulis portalui „Balsas.lt“ yra teigęs, kad tvirtindamas apie krizės nebuvimą premjeras „visiškai nesusigaudo situacijoje“.
P. Gražulis prisiminė ir šių metų vasarį G. Kirkilo ištartus žodžius, kad maisto produktai neva atpigę. „Nuolat brangsta produktų kainos, jis per televiziją pasako, kad maisto produktų kainos atpigo 20 proc. Jis visiškai nesigaudo realybėje“, - sakė Seimo narys.
Anot P. Gražulio, G. Kirkilas „bando apgauti pats save“. „Tvarkietis“ teigė nesuprantąs, kaip premjeras gali nematyti krizės, šios požymiams esant akivaizdiems. „Visi skelbia, kad rudenį didės tiek šilumos, tiek karšto ir šalto vandens kainos, yra gana nemaža infliacija ir krizė valstybėje. Jis, matyt, nenori to matyti“.
Konservatorius Jurgis Razma apgailestavo, kad nebuvo išnaudotos priemonės, kaip užkirsti kelią krizei ar bent sušvelninti jos padarinius. „Realybė, deja, nesikeičia priklausomai nuo premjero kalbų. Padėtį galėtų keisti tik kokia nors ryžtinga antikrizinių veiksmų programa. Deja, iš Vyriausybės nesulaukėm nė vieno pasiūlymo dėl jautrių problemų sprendimo“.
J. Razma teigė, kad „arba jis [premjeras – aut.] iš tikrųjų atitrūkęs nuo realybės ir jos nesuvokia, arba tiesiog vengia prisiimti atsakomybę už krizės faktą, manydamas, kad tai padės artėjant rinkimams“.
„Infliacija vis didėja, pramonės augimo mažėjimas jau labai ryškus, pieno supirkimo kainos tragiškos, „Linava“ jau skelbia kelių blokadą dėl degalų kainų. Ko dar premjerui reikia, kad jis suvoktų krizės požymius?“, - retoriškai klausė J. Razma.
Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas irgi tikino, kad šalyje krizė yra akivaizdi. „Visi tą sako, Grybauskaitė sako, kad šalyje krizė“, - portalui „Balsas.lt“ teigė V. Uspaskichas.
Anot Darbo partijos vadovo, Lietuvai teks daug daugiau mokėti už dujas, už šilumą, už elektrą, tačiau Vyriausybė, pasak jo, nesiima jokių veiksmų jai spręsti.
„Mūsų produkcija neatlaiko jokios konkurencijos. Buvau kartą Venesueloje <...> Ten krenta ant galvos bananai, o sultys vežamos iš Amerikos. Pas mus irgi toks absurdas. Tradicinį sūrį vežame iš vokiečių, duoną iš Latvijos, iš Lenkijos – dešrą. Kur ne krizė?“, - stebėjosi politikas.
